Ar būna herojų?

Filmas „Pagrobimas“ pasakoja istoriją, kai dvi jaunos merginos atvyksta į Paryžių, susipažįsta su patraukliu vaikinu, kuris ieško turisčių, kad vėliau jas galėtų pagrobti ir atiduoti į sekso vergovę. Nors tai tik filmas, pagrobimas nėra tiesiog holivudinis naratyvas – tai vienas iš galimų nesuvaidintos realybės scenarijų. Tik vargu ar prekybos žmonėmis atveju pasirodys herojus, galintis nuversti Paryžių, kad išgelbėtų vieną iš aukų.

Bet herojų tikrai būna. Skrydžių palydovė Sheila Frederick pasakoja, kaip jai prieš mėnesį viename iš Aliaskos oro linijų skrydžių pavyko pažinti prekybos žmonėmis auką. Moteris žiniasklaidai teigė, kad, skrendant iš Sietlo į San Franciską, pastebėjo 14 metų merginą, sėdinčią šalia kur kas vyresnio vyro. Jis buvo apsirengęs itin gerais drabužiais, o ji – netvarkinga ir susitaršiusi.

Kai Sh. Frederick pabandė užmegzti pokalbį su abiem keleiviais, vyras staiga tapo agresyvus, o mergina į pokalbius nesileido. Tada skrydžių palydovė tualete paliko raštelį, kuriame mergina parašė, kad jai reikia pagalbos. Sh. Frederick iš karto informavo pilotus, o šie užmezgė ryšį su policija. Lėktuvui nusileidus, vyras buvo suimtas – išaiškėjo, kad mergina buvo vežama parduoti.

Nuo 2009 m. JAV oro linijos deda pastangas apmokyti darbuotojus, kaip atpažinti prekybos žmonėmis atvejus. Su šia problema kovojančios organizacijos pastebi, kad pastaruoju metu valstybės pradeda į prekybą žmonėmis žiūrėti kur kas rimčiau. Vis daugiau šalių kriminalizuoja šį nusikaltimą, sukuria specialiuosius tyrimų biurus, didina policijos pajėgas.

Išnaudojama apie 20 mln. suaugusiųjų ir vaikų

Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro analitikė Raggie Johansen sako, kad tokie pavyzdžiai, kaip skrydžių palydovės gebėjimas pažinti prekybos žmonėmis atvejį, įkvepia. Tačiau statistika rodo, kad pernai prekybos žmonėmis mastai išaugo. Pavyzdžiui, JAV atskleista 2 tūkst. atvejų daugiau nei prieš metus, o karščiausias taškas šioje šalyje – Kalifornijos valstija, nes būtent šis regionas patraukliausias imigrantams.

„Šiandien noriu aptarti viską apimančią problemą. Ji turi jaudinti kiekvieną žmogų, nes ji nuvertina mūsų žmoniją. Ji privalo rūpėti kiekvienai bendruomenei, nes ji kenkia mūsų socialinei gerovei. Kiekvienas verslas turi susirūpinti, nes ši problema iškreipia rinką. Ir galiausiai ji turi jaudinti kiekvieną tautą, nes ji kelia pavojų visuomenės sveikatai ir skatina smurtą bei organizuotą nusikalstamumą. Aš kalbu apie prekybą žmonėmis“, – taip jausmingai ir kritiškai į visą pasaulį prieš kelerius metus kreipėsi tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama.

Prievartos ir korupcijos būdu prekiautojai išnaudoja apie 20 mln. suaugusiųjų ir vaikų viešnamiuose, gamyklose, ūkiuose, laivuose ir visose kitose industrijose. Kovoti su prekyba žmonėmis nėra lengva. Tačiau B. Obama ir jo administracija stengėsi žengti svarbius žingsnius.

Per aštuonerius metus federalinės agentūros sugebėjo atskleisti 6 tūkst. prekybos žmonėmis atvejus ir 4 tūkst. išnagrinėti teisme bei pasiųsti nusikaltėlius už grotų. Pernai JAV buvo sudaryta pati pirmoji Prekybos žmonėmis patariamoji taryba, kurią sudarė 11 prekybos žmonėmis aukų.

Auga prekyba vaikais ir vyrais

Bet tai tik vienos valstybės pastangos. Jungtinių Tautų naujausia ataskaita rodo pasaulyje išaugusį prekybos žmonėmis srautą. Pabrėžiama, kad jį skatina ir augantys migracijos mastai. Vis dėlto, pasak R. Johansen, prekybos žmonėmis srityje statistika gali būti labai apgaulinga.

„Jei žiūrėtume tik į atskleistą prekybos žmonėmis aukų skaičių, pamatytume, kad 2016 m. aukų buvo kur kas daugiau. Taip gali būti, nes iš tiesų prekybos mastai auga. Bet svarbu pabrėžti, kad 2014 m. ataskaitoje nebuvo įtrauktos didelės valstybės (pavyzdžiui, Kinija), iš kurių negavome duomenų. Tad gali būti įvairiausių priežasčių, kodėl skaičiai auga“, – pabrėžia ekspertė.

Tačiau už visų šių skaičių slepiasi ir kiti – juodi ir niekam nežinomi. R. Johansen tikina, kad tamsūs skaičiai – tai aukos, kurios lieka neatrastos ir niekada nepasirodo jokiose statistikose ar ataskaitose. Papildomų šaltinių duomenimis, šiuo metu vergovėje esančių žmonių yra daugiausia žmonijos istorijoje.

Tačiau dabar matomas pokytis. Ne, situacija nėra pagerėjusi – pasikeitė prekybos žmonėmis srautai ir tikslai, pastebi R. Johansen: „Mes matome tam tikrą poslinkį. Anksčiau prekyba žmonėmis susitelkė ties moterimis ir seksualinėmis paslaugomis, o dabar kur kas labiau prekiaujama vyrais, kaip priverstine darbo jėga. Taip pat šioje srityje didėja prekyba vaikais.“

Tad kas atsitiko, kad šiuo metu labiau pageidaujama prekė yra ne moteris, o vyras? „Pirmiausia sekso vergijos mastai mažėja, o jei pažiūrėtume į regionus, pamatytume, kad Vakarų ir Centrinėje Europoje sekso vergija sudaro du trečdalius visos prekybos žmonėmis. Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje, Uzbekistane, kur kas aktyviau veikia darbo vergija. Ši tendencija atsiskleidžia ir Pietų Azijoje bei didžiojoje dalyje Afrikos regionų“, – vardija analitikė.

Mažėja tik sekso vergovės mastai

„2009 m. pradžioje mano gyvenimas visiškai pasikeitė. Išsiskyriau su ilgamete drauge, buvau be darbo, neturėjau jokių pajamų. Vieną dieną stovėjau šalia labdaros valgyklos ir prie manęs prabangiu automobiliu privažiavo vyrukas su šeima. Jis pasiteiravo, ar neieškau darbo. Taip pat pridūrė, kad suteiks man būstą, maitinimą – apgyvendins kuo patogiau. Mokės 50 svarų per dieną.

Bet realybė buvo visai kitokia. Mano viršininkas nusprendė, kad reikia vykti į ūkį, kur gyvena jo šeima. O štai ten viskas ėmė ristis žemyn. Jis visiškai nustojo man mokėti. Vadovas gyveno kartu su savo broliais, o šie su savo darbuotojais elgėsi kur kas žiauriau. Buvo kur kas daugiau smurto, fizinių bausmių už per lėtą darbą. Mačiau, kaip darbuotojai puolami darbo įrankiais, kastuvais ar kirviais. Visiems 15 darbuotojų buvo nuskustos galvos ir jie visi gyveno praktiškai mažoje dėžutėje“, – taip 30-metis Markas Europos Komisijos parengtame klipe pasakoja apie vergovės patirtį Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje ir Švedijoje. Jį išgelbėjo Švedijos policija.

2012–2014 m. kas dešimta prekybos žmonėmis auka buvo pagrobiama priverstiniam darbui ir du trečdaliai šių aukų buvo vyrai. Praėjusių metų statistika rodo dar didesnius vyrų vergų skaičius.

„Nuo tada, kai prekyba žmonėmis tapo aktualia problema, vyravo stereotipas, kad standartinė auka – jauna moteris, įtraukta į prostituciją. Nors vienos tautinės tapatybės negalima nustatyti, nes tai priklauso nuo konkretaus regiono, bet, kalbant apie Europą, stereotipinė auka yra iš Rytų Europos arba Afrikos. Kadangi pastaruoju metu sekso vergovės mastai mažėja, pradedama suvokti, kad tai nebėra tik jaunų moterų problema – tai kur kas platesnis fenomenas“, – pabrėžia R. Johansen.

Nors moterų dalis prekybos žmonėmis sraute vis dar didelė, besikeičiančios tendencijos akivaizdžios. Organizacijos „Hope for Justice“, kuri dirba Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Kambodžoje bei siekia padėti prekybos žmonėmis aukoms, atstovai pateikė labai įdomią statistiką. Duomenys atspindi 2016 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo įvykius Jungtinėje Karalystėje.

Aptiktų aukų – per 900, tarp jų – 72 tautybės (daugiausia albanų, vietnamiečių ir pačių britų), visi jie vežami į darbo vergovę. Per šiuos tris mėnesius pasirodė ir lietuvių vardai: šeši Lietuvos piliečiai priverstinai dirbo, septintasis – įtrauktas į prostituciją. Beje, organizacija „Hope for Justice“ pabrėžia, kad, palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, lietuvių aukų vasarą buvo perpus mažiau.

Auga prekyba žmonėmis šalių viduje

Tačiau kur kas keistesnė kita tendencija. Jungtinėje Karalystėje daugiausia šiuolaikinės vergovės aukų – patys britai. R. Johansen primena, kad darbo vergovė gali vykti ir valstybės viduje, kai iš žmogaus atimamas atlyginimas. Tai reiškia, kad žmonės už darbą nieko negauna visišką nulį, nors gali būti ir kitų niuansų – mokama tik dalis atlyginimo.

„Kalbant apie tarptautinę darbo vergovę, žinoma, iš žmonių atimami pasai. Bet net ir šiais atvejais ekonominis elementas yra esminis – prekiautojai žmonėmis atima atlyginimus. Dažniausiai tai vyksta per įvairias įdarbinimo agentūras, kurios žmonėms žada labai gerą darbą“, – sako analitikė.

Taip pat, priduria ji, būna atvejų, kai žmonės viliojami per socialinius tinklus, pavyzdžiui, „Facebooką“, be to, itin dažnai prekiautojai suformuoja ryšius su auka: „Jie gali būti iš to paties miesto ar kalbėti ta pačia kalba. Galbūt jie yra šeimos nariai – giminaičiai ar draugai.“

Vidaus prekyba žmonėmis auga, du penktadaliai viso srauto vyksta valstybių viduje. Net žvelgiant į tarptautinį šio nusikaltimo mastą, prekyba vyksta regionuose. Nebūtų teisinga teigti, kad esminis srautas, pavyzdžiui, yra iš Azijos arba Afrikos į Europą.

„Nesvarbu, ar tai vyksta valstybės viduje, ar už jos ribų, šalys ir regionai, kurie yra turtingi ir kuriuose daugiau galimybių susirasti gerą darbą, sulaukia itin daug prekybos žmonėmis aukų. Pavyzdžiui, valstybės viduje prekybos srautas keliauja iš vargingesnių regionų į sostines arba turistines vietas. O Europoje ši prekyba vyksta iš Rumunijos ar Balkanų į Vokietiją arba Jungtinę Karalystę“, – sako R. Johansen.

Taigi, tikina ji, nuvykus kad ir į turistų traukos centrą, tikrai galima susidurti su priverstinai dirbančiais žmonėmis. „Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad prekyba žmonėmis vyksta kažkur, labai toli nuo mūsų, kad ji paslėpta kokiame nors viešnamyje ar gamykloje ir kad mūsų neliečia. Bet patirtis rodo, kad šis nusikaltimas supa mus. Prekyba žmonėmis gali vykti kavinėje, kurioje jūs pietaujate, arba automobilių plovykloje, gal ūkyje, kur auginamos morkos. Prekyba žmonėmis vyksta visur ir tai tikrai nėra reiškinys, veikiantis kažkokius kitus žmones kažkokioje tolimoje vietoje“, – pabrėžia ekspertė.