Pastarąjį kartą Pchenjanas paleido sviedinį virš Japonijos 2017 metais, per patį „ugnies ir įniršio“ krizės įkarštį, kai šiaurės korėjiečių lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) apsikeitė įžeidimais su tuomečiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad užfiksavo paleistą vidutinio nuotolio balistinę raketą, kuri nuskriejo maždaug 4 500 km atstumą apie 970 km aukštyje ir apytiksliai 17 machų greičiu.

„Konkrečias detales atidžiai analizuoja Pietų Korėjos ir JAV žvalgyba“, – nurodoma Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komiteto pareiškime.

Pietų korėjiečių prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) pavadino paleidimą „provokacija“, pažeidžiančia Jungtinių Tautų rezoliucijas.

Yoon Suk-yeolas „nurodė griežtai reaguoti ir imtis atitinkamų priemonių bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis ir tarptautine bendruomene“, pranešė valstybės vadovo biuras.

Tokijas taip pat patvirtino, kad buvo paleista balistinė raketa. Japonijoje buvo įjungta perspėjimo apie raketas sistema, o vietos gyventojai buvo raginami pasitraukti į slėptuves.

„Panašu, kad Šiaurės Korėja paleido raketą. Prašome evakuotis į pastatus ar požemines patalpas“, – sakoma anksti ryte paskelbtame vyriausybės perspėjime.

Nacionalinis transliuotojas NHK pranešė, kad perspėjimas galioja dviem šiauriniams šalies regionams.

„Manoma, kad virš mūsų šalies praskriejo balistinė raketa, nukritusi Ramiajame vandenyne. Tai smurto aktas po pastaruoju metu kelis kartus atliktų balistinių raketų paleidimų. Griežtai tai smerkiame“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida).

Gynybos ministras Yasukazu Hamada (Jasukadzus Hamada) savo ruožtu nurodė, kad Šiaurės Korėja „praeityje keturis kartus paleido „Hwasong 12“ tipo raketas, taigi, tai gali būti to paties tipo“ sviedinys.

Tokiu atveju, kaip manyta, Tokijo apskaičiuotas 4,6 tūkst. km skrydžio atstumas buvo naujas tokio tipo raketų skrydžio rekordas.

Pastaruosius du kartus, kai Šiaurės Korėja paleido raketas „Hwasong-12“ virš Japonijos, 2017 metų rugsėjį ir rugpjūtį, jos nuskriejo atitinkamai 3,7 tūkst. km ir 2,7 tūkst. km, socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Seule įsikūrusios specializuotos svetainės „NK News“ atstovas Chadas O'Carrollas (Čadas O'Kerolas).

„Tai aštuntasis „Hwasong-12“ bandymas ir trečias kartas, kai jis praskrido virš Japonijos“, – platformoje „Twitter“ parašė Jeffrey'is Lewisas (Džefris Liuisas) iš Midlberio tarptautinių studijų instituto.

Vašingtonas pasmerkė raketos paleidimą, o JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) su savo kolegomis Seule ir Tokijuje aptarė „tinkamą ir ryžtingą“ bendrą atsaką.

„J. Sullivanas patvirtino JAV tvirtus įsipareigojimus ginti Japoniją ir Pietų Korėją“, – pareiškime teigė nacionalinio saugumo atstovė Adrienne Watson (Eidrien Votson).

Šiaurės Korėja antradienį neatsiliepė į įprastą kasdienį bandymą susisiekti per Korėjos ryšių liniją, pranešė Pietų Korėjos suvienijimo ministerija.

Branduolinė žinutė

Antradienio bandymas yra penktasis Pchenjano raketos paleidimas per 10 dienų ir juo siunčiama aiški žinia Jungtinėms Valstijoms, naujienų agentūrai AFP sakė „Ewha“ universiteto Šiaurės Korėjos studijų profesorius Park Won-gonas (Pak Vongonas).

Pasak jo, raketos „yra Pietų Korėjos, Japonijos ir Guamo veikimo zonoje“, ir tai rodo, kad Pchenjanas galėtų branduolinėmis raketomis smogti JAV bazėms, jei Korėjos pusiasalyje kiltų karas.

„Kadangi tai yra raketos, galinčios nešti branduolines galvutes, paleidimu taip pat siekiama politinio tikslo – dar kartą paskelbti Šiaurės Korėją de facto branduoline valstybe ir parodyti, kad jos visiška denuklearizacija neįmanoma“, – pridūrė Park Won-gonas.

Seulas, Tokijas ir Vašingtonas, siekdami atremti didėjančias Pchenjano grėsmes, intensyvina bendrus karinius mokymus ir penktadienį surengė pirmąsias per penkerius metus trišales kovos su povandeniniais laivais pratybas.

Tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV ir Pietų Korėjos karinis jūrų laivynas surengė plataus masto pratybas.

Tokios pratybos siutina Šiaurės Korėją, kuri jas laiko invazijos repeticijomis.

JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) praėjusią savaitę lankėsi Seule ir apžiūrėjo stipriai įtvirtintą demilitarizuotąją zoną, kuri skiria Korėjos pusiasalį, kad pabrėžtų savo šalies „geležinį“ įsipareigojimą Pietų Korėjos gynybai.

Pietų Korėjoje dislokuota apie 28,5 tūkst. JAV karių, kurie padeda ją apsaugoti nuo Šiaurės Korėjos.

Reikšmingas eskalavimas

Šiaurės Korėjos raketos paleidimas virš Japonijos buvo „reikšmingas eskalavimas“, sakė Seulo „Ewha“ universiteto profesorius Leifas-Ericas Easley'is (Leifas Erikas Izlis).

„Pchenjanas tebėra provokacijų ir bandymų ciklo viduryje“, – pridūrė jis.

Pietų Korėjos ir JAV pareigūnai jau kelis mėnesius kartojo perspėjimą, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ruošiasi atlikti dar vieną branduolinį bandymą, o praėjusią savaitę pareiškė, kad tai gali įvykti netrukus po spalio 16 dieną pagrindinės Pchenjano sąjungininkės Kinijos planuojamo Komunistų partijos suvažiavimo.

Nuo 2006 metų Pchenjanas šešis kartus išbandė branduolinį ginklą, vėliausias bandymas įvyko 2017 metais.

„Šiaurės Korėja visada pradeda nuo žemo lygio provokacijų ir palaipsniui didina jų lygį, kad pritrauktų viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį“, – sakė Asano politikos studijų instituto analitikas Go Myong-hyunas (Go Mjonghjunas)

„Galutinė jų provokacija tikriausiai bus branduolinis bandymas“, – sakė jis ir pridūrė, kad Šiaurės Korėja ėmėsi neįprasto ir „labai agresyvaus“ žingsnio – paleisti raketą virš Japonijos, kad atkreiptų daugiau dėmesio.

„Paleisdami raketą virš Japonijos, jie parodo, kad jų branduolinė grėsmė nukreipta ne tik prieš Pietų Korėją“, – teigė analitikas.