Istorinės minutės

2019-ųjų rudenį iš vieno garsiausio Europoje muziejaus, Dresdeno rezidencinės pilies, "Žaliojo skliauto" galerijos, pagrobta brangenybių už 113,8 mln. eurų, padaryta žalos dar už 1 mln. eurų, tačiau nematerialiniai nuostoliai sunkiai įkainojami. Saksonijos vidaus reikalų ministras Rolandas Wölleris vagystę pavadino išpuoliu prieš saksų kultūrinę tapatybę.

Tąkart vagys pagrobė ne tik 4 300 deimantų ir briliantų: jais buvo inkrustuoti istoriniai artefaktai, tarp kurių – ir XVIII a. Saksonijos kurfiursto, Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II brangenybės. Vienas vertingiausių eksponatų – epoletas su legendiniu 49 karatų Dresdeno baltuoju deimantu.

Vagių planas buvo tarsi iš įtempto siužeto filmo apie auditorijai simpatiškus plėšikus. Apskaičiuota kiekviena sekundė, kiekvienas dalyvių judesys, kiekvienas muziejaus centimetras. Tokią pagal ganėtinai primityvią schemą suregztą operaciją gali sužlugdyti žmogiškoji klaida ar nenumatytas incidentas. Deja, sėkmė Dresdene lydėjo vagis.

2019-ųjų lapkričio 25-osios rytas. Prieš pat 5 val. elektros skydinėje kyla gaisras ir rūmų prieigos paskęsta tamsoje. Niekieno nepastebėti šeši nusikaltėliai įsibrauna į pastatą per išvakarėse nupjautus ir vėl į vietą grąžintus vieno lango grotų virbus. Atsidūrę ekspozicijos salėje, jie išdaužia vitrinos stiklą ir, pasičiupę 21 eksponatą, pėdsakams paslėpti papurškę gesinimo putų, sprunka iš pastato.

Viena įžūliausių Vokietijos istorijoje vagysčių truko tik aštuonias minutes, nors vien vitrinos, už kurios eksponuotos brangenybės, gamintojai žadėjo, kad stiklas atlaikys 15 minučių daužymą kirviu.

Kriminalistų prakeiksmas

Dresdeno aukštesniajame apygardos teisme, kur prasidėjo procesas, laikomasi aukščiausio saugumo lygio. Pirmiausia dėl to, kad teisiamųjų,  21–24 metų vyrų, ta pati legendinė pavardė – Remmo.

Teisiamieji priklauso Berlyne įsikūrusio libaniečių kilmės Remmo klanui. Ši giminė – kasdienis ypatingo masto plėšimais užsiimančio Berlyno valstybinės kriminalinės policijos biuro 44-ojo skyriaus viršininko Carsteno Pfohlo galvos skausmas. „Kai kalbate apie Remmo, pirmiausia turite suprasti, koks didelis yra klanas“, – Vokietijos žiniasklaida cituoja C.Pfohlą. Esą pakanka žvilgtelėti į šeimos patriarcho Issos Remmo namus: jis turi keturiolika brolių ir seserų, o šie iš viso turi mažiausiai 78 vaikus.

Vokietijos kriminalistai skaičiuoja trylika atskirų šeimų, kurių narių skaičius siekia beveik 1 000. Nors nusikaltėliai – tikrai ne visi giminaičiai, Valstybinės kriminalinės policijos biuras suskaičiuoja daugiau nei 1 000 nusikaltimų, kurių įtariamieji priklauso Remmo klanui. Tad nieko keista, kad, Vokietijos bankuose ir muziejuose suveikus signalizacijai, tyrėjai pirmiausiai žvelgia į Berlyną ir pagalvoja apie Remmo klaną.

Remmo šeimos nusikaltimų sąrašas – įspūdingas ir, perfrazavus pareigūnus, keliantis jų prestižą nusikaltėlių pasaulyje. 2017-aisiais, kai dar nebuvo įvykdyta vagystė Dresdene, prokuratūra skaičiavo, kad klano narių nusikaltimų padaryta žala viršija 28 mln. eurų.

2018 m. vasarą policijos pareigūnai Berlyne ir Brandenburge atliko kratas su Remmo susijusiuose 77 nekilnojamojo turto objektuose. Buvo konfiskuoti Remmo šeimos nariams priklausantys hipotekos liudijimai ir žemė už daugiau nei 9,3 mln. eurų, įskaitant 600 ha kolektyvinių sodų teritorijos.

Prieš metus valstybinės kriminalinės policijos ir specialiosios paskirties pareigūnai atliko kratas daugiau nei 20 pastatų Berlyne ir Brandenburge. Reido metu konfiskuota 300 tūkst. eurų vertės turto, suimti keli klano nariai, tarp jų – ir teisinėmis priemonėmis su deportavimu į Libaną kovojęs nusikaltėlis.

Kriminalistai toliau aiškinasi dar 40 asmenų vaidmenį nusikaltime. Tarp jų – ir keturi apsaugos darbuotojai, stebėję vagystę savo monitorių ekranuose, tačiau, esą veikdami pagal tarnybines instrukcijas, nesijudinę iš vietos.

Smulkmenomis nesusigundo

Klano galvos Issos Remmo brolis Touficas pateko į kalėjimą už tai, kad 2014 m. su bendrininkais įsilaužė į taupomąją kasą Berlyne ir iš 330 seifų pavogė 9,1 mln. eurų. Pinigai nerasti iki šiol.

Su prieš teismą Dresdene stojusiais pusbroliais Ahmedu ir Wissamu siejama ir iki šiol įžūliausia laikyta vagystė – auksinės monetos iš Berlyno Bode's muziejaus pagrobimas 2017-aisiais. Tąkart jiems talkino ir Ahmedo brolis Wayci. Į muziejų vagys pateko naktį pro neuždarytą langą. Apie 100 kg svėrusią "Didžiojo klevo lapo" auksinę monetą jie išmetė pro langą, vėliau nusigabeno iki paslėpto automobilio.

Už šį nusikaltimą, cituojant nuosprendį, pareikalavusį „įžūlumo, drąsos ir noro rizikuoti“, pusbroliai buvo nuteisti 4,5 metų kalėjimo. Wayci buvo išteisintas pritrūkus įrodymų. Jiems talkinęs apsaugos darbuotojas Denisas W. buvo nuteistas trejiems metams ir keturiems mėnesiams. Tačiau 2017-aisiais 3,75 mln. eurų vertinta moneta, deja, taip ir nebuvo rasta: manoma, kad ją nusikaltėliai tiesiog išlydė. Iš nusikaltėlių priteista 3,4 mln. eurų.

Vagystės Dresdene metu Berlyno apygardos teisme vyko procesas dėl auksinės monetos vagystės. Nuosprendžio Wissamas laukė laisvėje ir, atrodo, pasinaudojo teismo pertrauka, kad įvykdytų kitą nusikaltimą.

Praėjus dviem dienoms po vagystės iš "Žaliojo skliauto", iki tol jau keletą kartų teistas Wissamas stojo prieš Erlangeno apygardos teismą. Jam inkriminuotas įsilaužimas į bendrovės „Lukas Hydraulics“ parduotuvę. Šios vagystės grobiu naudotasi įsilaužiant į seifus ir pinigų automatus.

Tarp kitų Remmo šeimos kriminalinių istorijų – ir pernai rugsėjį Berlyno apygardos teisme 7,5 metų kalėjimo nuteisto Muhamedo Remmo nusikaltimas. Kartu su penkiais bendrais jis apiplėšė inkasatorių, iš kurio pagrobė apie 1 mln. eurų. Vienas jo brolių šiandien stoja prieš teismą Dresdene.

Saksonijos policijos nuotr.

Dar daugiau įtariamųjų

Dresdeno tyrėjus pas Remmo šeimą atvedė, be kita ko, ir automobilis, kuriuo spruko vagys, – mėlynas „Audi“, mėgstamiausios šio klano markės. Anot pareigūnų, jei, darant nusikaltimą, naudojamas šios markės autombilis, tikimybė, kad kalbama apie Remmo šeimą, išauga.

Istorinę vagystę tyrė kelios dešimtys tyrėjų, iš įkalčių ir liudininkų parodymų tarsi iš dėlionės detalių atkūrę nusikaltimo paveikslą.

Rasto automobilio kėbulo numeris tyrėjus atvedė į Magdeburgą, kur jis ir buvo pirktas. Vėliau Berlyne, užklijavus specialią plėvelę, buvo pakeista automobilio kėbulo spava. Jame ir muziejuje kriminalistai rado keturių teisiamų Remmo vyrų DNR pėdsakų.

Prokurorai įsitikinę, kad asmenys, tiesiogiai susiję su vagyste, yra išaiškinti. Šešetui inkriminuojama grupinė vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis, padegimas ir padegimas su ypač sunkiais padariniais: automobilį, kuriuo spruko, vagys padegė požeminėje gyvenamojo namo stovėjimo aikštelėje, taip sukeldami didelio gaisro riziką su galimomis gyventojų žūtimis. Už tai jiems gresia laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Tačiau teisiamuosius ginantys keturiolika advokatų mano, kad klausimų, į kuriuos neatsakyta, dar gausu. Gynėjai teigia, kad nė vienas iš šešių teisiamųjų nebuvo matomas prokuratūros paskelbtame stebėjimo vaizdo kamerų įraše, kuriame matyti keturi po rūmus šmirinėjantys žmonės.

Ne visus atsakymus žino ir prokuratūra. Kriminalistai toliau aiškinasi dar 40 asmenų vaidmenį nusikaltime. Tarp jų – ir keturi apsaugos darbuotojai, stebėję vagystę savo monitorių ekranuose, tačiau, esą veikdami pagal tarnybines instrukcijas, nesijudinę iš vietos. Užuot bandę sustabdyti vagis, jie tik nuspaudė aliarmo mygtuką.

Pradingo amžiams?

Bene svarbiausias šio proceso klausimas – kur yra grobis. Tuoj po vagystės teisėtvarkos pareigūnus konsultuojantys brangenybių rinkos ekspertai dalijosi nuogąstavimais, kad istoriniai eksponatai gali būti sudarkyti. Esą tokių nusikaltimų užsakovų nedomina galimybė mėgautis šimtmečius skaičiuojančių artefaktų spindesiu. Juos masina tik jų sudedamosios dalys: brangakmeniai, deimantai – juos, kaip atskirus elementus, lengviausia realizuoti.

Vokietijos žiniasklaida cituoja Saksonijos kultūros ministrę Barbarą Klepsch, viltingai sakančią, esą kol kas nerasta įrodymų, kad artefaktai būtų parduoti ar sunaikinti. Guodžia garsūs precedentai, kai panašaus lygio nusikaltimų grobis atgautas praėjus ne vienam dešimtmečiui.

Vis dar siūlomas ir įspūdingas 0,5 mln. eurų atlygis už informaciją, kuri galėtų padėti rasti grobį. Milijoną eurų yra pažadėję privatūs meno mylėtojai. Viltis siejama ir su teisiamaisiais: į pagalbą susigrąžinant brangenybes būtų atsižvelgta skiriant bausmę.