Priešlėktuvinės raketos perdaromos, kad tik jas Rusijos kariai galėtų paleisti į antžeminius taikinius Ukrainoje, tačiau jų resursai, atrodo, begaliniai.
„Rusija tikrai dar neišnaudojo visų turėtų raketų. Jos juk tebėra gaminamos. Tačiau Rusija priversta atitraukti raketas iš kitų regionų, Artimųjų Rytų, sienos su Kinija, Tolimosios Azijos“, – pasakojo atsargos majoras Darius Antanaitis.
Ukrainiečiai spalio 10 d. rytą paskelbė, kad į Ukrainą skriejo 75 raketos, 41 raketa perimta iš oro gynybos. Tiesa, visų raketų perimti nepavyko.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Galėjo nespėt iššauti visos priešlėktuvinės ar priešraketinės sistemos. Visą teritoriją uždengti vargiai įmanoma, todėl Rusija naudoja masinio naikinimo strategiją“, – tvirtino D. Antanaitis.
Kai skrieja tokie kiekiai raketų, išbalansuojama oro gynyba. Apšaudytas Kyjivas, sprendimų priėmimo centras.
„Naudojant branduolinį ginklą pirmiausia naikinamas toks centras“, – atkreipė dėmesį D. Antanaitis.
Spėliojama, kad šis masinis smūgis Ukrainai – tai kerštas už Krymo tilto sprogdinimą. Tačiau reikalai fronte vargu ar keisis.
„Na, supyko rusai. Išnaudojo dar savo resursų. Kas gali dar blogiau nutikti negu iki šiol?“ – klausė D. Antanaitis.
Spėliojama, kad tai tik pirmoji keršto akcija, tačiau jos nauda Rusijai abejotina.
„Ko gero bus didesnis aktyvumo pikas. Bet karo esmė ne kerštas, o resursai. Jie jau naudoja pigius iranietiškus dronus savižudžius vietoj raketų“ , – pastebėjo D. Antanaitis.
Karininkas D. Antanaitis į įvykusią ataką žiūri iš dviejų pusių.
„Ukrainos civiliai miršta, jie gąsdinami ir žudomi. Iš kitos pusės, išnaudojami Rusijos resursai. Panaudotas tikrai didelis kiekis raketų“, – sakė D. Antanaitis.
Įsitrauks ir Baltarusija?
Kyla viešos diskusijos, kad V. Putinas į kampą įspraudė Baltarusijos lyderį A. Lukašenką. Spėliojama, ar Baltarusija greitu metu galėtų prisijungti prie karo. Prie pasienio jau vyko baltarusių provokacijos, pareikšta, jog ukrainiečiai „greitu metu“ puls Baltarusiją.
Pateikiami du scenarijai, kuriais Baltarusija galėtų įsitraukti į karinius veiksmus.
„Jei A. Lukašenka pripažįsta Rusijos aneksuotas teritorijas kaip Rusijos dalį, tuomet galima aktyvuoti kolektyvinio saugumo sutartį. Kitas scenarijus – tai organizuojamos provokacijos, tuomet A. Lukašenka galėtų skelbti karą Ukrainai“, – dėstė D. Antanaitis.
Toks pokytis pakeistų situaciją fronte, mat šiuo metu ukrainiečiai prie sienos su Baltarusija laiko nemažai karinių pajėgų.
„Tos pajėgos skirtos kovoti prieš Rusiją, o jei puls Baltarusija, tuomet Ukrainai reikės dar daugiau resursų. Vakarai privalėtų tiekti dar daugiau ginklų, dar daugiau šaudmenų“ , – pažymėjo D. Antanaitis.
Negana to, gaunamus resursus Ukrainos kariams tektų skirstyti į dvi skirtingas puses. Viską apsunkintų milžiniškas šalies dydis.
„Nuo Baltarusijos iki Kyjivo greičiausias kelias. Padidėtų Kyjivo apšaudymai. Bet Baltarusijos kariuomenė – nekariaujanti, ten situacija blogesnė nei Rusijos kariuomenėje“, – teigė D. Antanaitis.
