„Atliktos analizės aptiko sprogmenų pėdsakų ant kelių pašalinių objektų“, aptiktų sprogimų vietose, sakoma išankstiniam tyrimui vadovaujančio prokuroro Matso Ljungqvisto (Matso Jungkvisto) pranešime.

Prokuroras pridūrė, kad techninės analizės tęsiamos siekiant „padaryti patikimesnes išvadas dėl incidento“.

Švedijos generalinė prokuratūra pažymėjo, jog „tyrimas tęsiamas ir parodys, ar kas nors gali būti oficialiai įtariamas nusikaltimu“.

Rugsėjo pabaigoje dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai, tuo metu seisminiai institutai netrukus prieš pat nuotėkių aptikimą užfiksavo du povandeninius sprogimus.

Tyrėjai jau buvo pranešę, kad pirminiai patikrinimai sustiprino įtarimus dėl sabotažo.

Nors nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, du iš jų įvyko Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, o du – Švedijos.

Spalio pabaigoje „Nord Stream“ išsiuntė su Rusijos vėliava plaukiojantį civilinį laivą apžiūrėti dujotiekiams padarytos žalos Švedijos zonoje.

Dujotiekis, jungiantys Rusiją su Vokietija, atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija ėmė mažinti dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, atsakydama į Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Nors nuotėkių metu dujotiekiai neveikė, juose vis dar buvo dujų, kurios pasklido į vandenį ir atmosferą.

Vašingtonas ir Maskva neigė bet kokį dalyvavimą sabotažo aktuose ir bedė pirštu vienas į kitą.