„Visiems buvo paskelbta visuotinė amnestija,.. todėl turėtumėte pradėti savo įprastą gyvenimą visiškai pasitikėdami“, – sakoma Talibano pareiškime.

Nėra aišku, ką konkrečiai reiškia ši amnestija, nors kiti Talibano lyderiai yra sakę, kad neketins keršyti tiems, kurie dirbo su Afganistano vyriausybe ar užsienio šalimis.

Tačiau kai kurie Kabule tvirtina, kad Talibano kovotojai turi sąrašą žmonių, kurie bendradarbiavo su vyriausybe ir ieško jų.

Be to, Talibanas paragino moteris prisijungti prie naujos vyriausybės, mėginamas nuraminti nerimaujantį Kabulo miestą, kur išvakarėse tvyrojo chaosas žmonėms mėginant per oro uostą pabėgti nuo talibų valdžios.

Tokie pareiškimai, padaryti Talibano kultūros komisijos nario Enammullah Samangani (Enamulos Samanganio), yra pirmieji federalinio lygio nurodymai, paskelbti po intensyvaus kovotojų antpuolio visoje šalyje.

„Košmaras moterims“

Nors iš Kabulo negaunama pranešimų apie rimtus teisių pažeidimo atvejus ar susirėmimus, daugelis gyventojų lieka namuose bijodami išeiti į lauką, sukilėliams paleidus kalinius iš kalėjimų ir apiplėšus ginklų sandėlius.

Vyresnės kartos dar atsimena talibų itin konservatyvias islamistines pažiūras: per jų valdymą iki JAV vadovaujamos invazijos, surengtos po 2001 metų rugsėjo 11 atakų Amerikoje, Afganistane, be kita ko, buvo taikomos tokios griežtos bausmės kaip užmėtymas akmenimis, galūnių kapojimas ir viešos egzekucijos.

„Islamo emyratas nenori, kad moterys taptų aukomis, – pareiškė E. Samangani, pavartodamas kovotojų sugalvotą Afganistano pavadinimą. – Jos turėtų būti vyriausybės struktūroje pagal šariatą.“

Jis pridūrė: „Vyriausybės struktūra nėra visiškai aiški, tačiau, remiantis patirtimi, tai turėtų būti visiškai islamiška vadovybė ir visos pusės turėtų prisijungti.“

Tačiau E. Samangani išsamiau nekomentavo kovotojų pozicijos, duodamas suprasti, kad žmonės jau žino islamo teisę, kurią Talibanas siekia jiems primesti.

„Mūsų žmonės yra musulmonai ir mes nesame čia tam, kad verstume juos išpažinti islamą“, – pareiškė jis.

Valdant talibams, besivadovaujantiems griežta islamiškosios teisės interpretacija, moterys buvo daugiausia izoliuotos savo namuose. Pastaraisiais metais sukilėliai stengėsi demonstruoti didesnį nuosaikumą, tačiau daugelis afganų tebėra nusiteikę skeptiškai.

„Tai košmaras išsilavinusioms moterims, kurios įsivaizdavo šviesesnę ateitį sau ir ateinančioms kartoms“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvusi jaunimo atstovė Jungtinėse Tautose Aisha Khurram (Aiša Churam).

Vyksta evakuacija

Tuo metu NATO vyriausiasis civilinis pasiuntinys Afganistane Stefano Pontecorvo (Stefanas Pontekorvas) antradienį internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti tuščias Kabulo oro uosto kilimo ir tūpimo takas ir jį saugantys kariai. Filmuotoje medžiagoje už tinklinės tvoros tolumoje matyti orlaivis, panašus į karinį transporto lėktuvą.

„Kilimo ir tūpimo takas Kabulo tarptautiniame oro uoste yra atidarytas, – tviteryje parašė S. Pontecorvo. – Matau, kaip lėktuvai leidžiasi ir kyla.“

Remiantis naktį į antradienį paskelbtais skrydžių stebėjimo duomenimis, JAV jūrų pėstininkų korpuso lėktuvas „KC-130J Hercules“ išskrido iš šio oro uosto į Katarą, kur įsikūrusios Udeido oro pajėgų bazė ir JAV Centrinio štabo priešakinė būstinė.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pranešė, kad Kabule nusileido pirmasis Vokietijos karinis transporto lėktuvas. Tačiau šiam orlaiviui pavyko išgabenti tik septynis žmones.

„Dėl chaotiškų sąlygų oro uoste ir reguliaraus apsikeitimo ugnimi prieigos punkte praėjusią naktį buvo neįmanoma daugiau Vokietijos piliečiių ir kitų žmonių, kuriuos reikia evakuoti, atvykti į oro uostą be Vokietijos kariuomenės apsaugos“, – pažymėjo URM.

Antradienį iš Kabulo pagrindinio oro uosto atskirai išskrido apie 120 indų pareigūnų, vėliau nusileidusių Indijos vakarinėje Gudžarato valstijoje, pranešė naujienų agentūra „Press Trust of India“ ir valstybinė televizija. Pirmadienį iš Afganistano sostinės buvo surengtas dar vienas panašus skrydis.

Švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) antradienį tviteryje parašė, kad Švedijos ambasados Kabule darbuotojai sugrįžo į tėvynę.

Tūkstančiai sužeistųjų

Pirmadienį tūkstančiai afganų suplūdo į pagrindinį Kabulo oro uostą. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje matyti šimtai žmonių, bėgančių paskui riedantį JAV karinių oro pajėgų lėktuvą, o kai kurie laikėsi įsikibę ant jo važiuoklės.

Kituose vaizdo įrašuose matyti, kaip dar daugiau civilių karštligiškai ropščiasi ant oro uosto trapo, vos atlaikančio ant jo sulipusių žmonių svorį.

Kilus tokiam chaosui žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė JAV pareigūnai.

Dėl tokios situacijos buvo atšaukti visi komerciniai skrydžiai iš Kabulo.

Antradienį Kabulo tarptautinis oro uostas, vienintelis kelias palikti šalį daugeliui afganų, buvo vėl atidarytas kariniams evakuacijos skrydžiams, prižiūrint Amerikos kariams.

Tuo metu Raudonojo Kryžiaus tarptautinis komitetas pranešė, kad per kautynes visame Afganistane buvo sužeisti tūkstančiai žmonių.

Saugumo pajėgos ir politikai nesipriešindami atidavė savo provincijas ir bazes, tikriausiai manydami, kad du dešimtmečius trukęs Vakarų eksperimentas pertvarkant Afganistaną neišliks sugrįžtant Talibanui. Paskutiniai amerikiečių kariai turėtų pasitraukti iš šalies iki šio mėnesio pabaigos.

„Pasaulis su sunkia širdimi ir dideliu nerimu stebi įvykius Afganistane“, – pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

J. Bidenas gina sprendimą išvesti pajėgas

Ryžtingai nusiteikęs JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį pareiškė „tvirtai ginantis“ savo sprendimą išvesti amerikiečių pajėgas, nors ir pripažino, kad Kabule besiklostančios scenos yra „skausmingos“.

J. Bidenas pareiškė turėjęs nelengvą pasirinkimą: gerbti anksčiau pasiektą susitarimą dėl pasitraukimo arba pasiųsti atgal į Afganistaną dar tūkstančius karių, konfliktui įžengiant į trečiąjį dešimtmetį.

„Per 20 metų sunkiuoju būdu pasimokiau, kad niekada nebūna gero laiko išvesti JAV pajėgas“, – J. Bidenas kalbėjo Baltuosiuose rūmuose, jo kalbą tiesiogiai transliavo televizija.

Panašu, kad šiuo metu tęsiasi derybos tarp Talibano ir kelių afganų pareigūnų, įskaitant buvusį prezidentą Hamidą Karzai (Hamidą Karzajų) ir Abdullah Abdullah (Abdulą Abdulą), anksčiau vadovavusį šalies derybininkams.

Sekmadienį sostinę pasiekus talibams, prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) pabėgo iš šalies, jo dabartinė buvimo vieta lieka nežinoma.

Apie derybų eigą tiesiogiai informuotas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, pranešė, kad į Kabulą iš Kataro atvyko aukšto rango Talibano lyderis Amiras Khanas Muttaqi (Amiras Chanas Mutakis), ėjęs aukštojo mokslo ministro pareigas valdant ankstesniam Talibano režimui. A. Kh. Muttaqi pradėjo megzti ryšius su Afganistano politiniais lyderiais dar prieš pabėgant A. Ghani.