Tam tikri ženklai išduoda prastėjančią V. Putino sveikatos būklę: juos pastebi vis daugiau žmonių

Pasak ekspertų, yra keli nerimą keliantys ženklai, leidžiantys manyti, kad tada, kai savo šalies kariams pasakė įsiveržti į Ukrainą, V. Putinas sirgo skydliaukės vėžiu ir Parkinsono liga.

Kaip skelbia „Mirror“, Kremlius atsisakė pateikti bet kokį paaiškinimą šia tema, o tai, ekspertų ir tyrėjų teigimu, yra aiškūs ženklai, kad prasidėjus karui Rusijos prezidentui sušlubavo sveikata.

Palyginus su ankstesniais vaizdais, pastaruoju metu viešumoje pasirodęs V. Putinas atrodė „išsipūtęs“ ir pastebimai „nusilpęs“. Atsižvelgiant į tai, matydami pablogėjusią jo fizinę būklę pašaliniai žmonės svarsto, kad Rusijos prezidentas vienu metu gali kovoti su sunkia liga ar net keliomis jų.

Keturiasdešimtoji karo Ukrainoje diena

Sekmadienį pasirodė informacijos, kad „pagyvenusių ir senyvo amžiaus“ pacientų skydliaukės vėžį gydantis chirurgas teikia pagalbą ir V. Putinui. Jevgenijus Selivanovas iš Maskvos centrinės klinikinės ligoninės Juodosios jūros kurorte Sočyje pas Rusijos prezidentą skrido mažiausiai 35 kartus.

Tiriamoji žiniasklaida „Project“, kuri Rusijoje buvo užblokuota, taip pat turi informacijos, patvirtinančios naujausias teorijas, kad V. Putinas savo sveikatos problemas slepia nuo visuomenės.

„V. Putinas viešai parodė susidomėjimą skydliaukės vėžio problema. 2020 metų liepą jis susitiko su Nacionalinio endokrinologijos medicinos tyrimų centro vadovu Ivanu Dedovu, kuris yra vyriausios V. Putino dukters Marijos [Voroncovos] bosas. I. Dedovas prezidentui pasakojo apie didelį skydliaukės vėžio paplitimą ir apie naują hormoninį vaistą „Tyrogin“, kuris kovoja su metastazėmis po operacijos. Tarp medikų iš tiesų kalbama apie Rusijos prezidento sveikatos problemas. Nes kai V. Putinas kelis mėnesius buvo izoliuotas per COVID-19 pandemiją, lankėsi ligoninėse tik apsirengęs specialiu medicininiu kostiumu“, – rašė tiriamoji žiniasklaida.

Praėjusių metų lapkritį Rusijos politikos analitikas Valerijus Solovėjus atskleidė, kad despoto neaplenkė onkologinė diagnozė ir Parkinsono liga. O dar vienas šaltinis teigė, kad V. Putinui buvo atlikta operacija dėl vėžinių susirgimų, aptiktų pilvo srityje.

Kalbėdamas apie V. Putino ligas, V. Solovėjus sakė: „Viena yra psichoneurologinio pobūdžio, kita – vėžio problema. Jei kam įdomu tiksli diagnozė, aš nesu gydytojas ir neturiu etinės teisės atskleisti informacijos apie šias problemas. Antroji diagnozė yra daug pavojingesnė nei pirmoji, nes Parkinsono liga nekelia grėsmės fizinei būklei, o tik riboja pasirodymą viešumoje. Remdamiesi šia informacija, žmonės galės padaryti išvadą apie jo gyvenimą, kuriam net nereikia specializuoto medicininio išsilavinimo“.

Nors Kremlius paneigė šią teoriją, profesorius V. Solovėjus sakė, kad Rusijos prezidentas taip pat buvo gydomas nuo degeneracinės ligos 2021 metų vasario mėnesį. Jis tikino, kad V. Putino diagnozę patvirtino Kremliaus pareigūnai.

Teorija dėl to, kad Rusijos prezidentas gali sirgti Parkinsono liga, sustiprėjo kovo viduryje, kai po mitingo Maskvoje V. Putinas lipo nuo scenos ir šlubavo. Taip pat analitikai domėjosi suprastėjusios Rusijos prezidento išvaizdos klausimu, nes jo „išpūstas“ veidas gali būti pasekmė, sukelta steroidų kokteilio, kuris dažniausiai naudojamas vėžiui gydyti.

Tačiau nors daugelis naujausių teorijų rodo, kad V. Putinui kažkas negerai fiziškai, kiti tyrėjai mano, kad jo bejausmius sprendimus, susijusius su karu Ukrainoje, gali lemti „psichologinis nestabilumas“.

Politinės analizės firmos „R.Politik“ atstovė Tatjana Stanovaja „The Times“ teigė, kad Rusijos prezidentas per pastaruosius dvejus metus labai užsisklendė savyje. „Jis atitolo nuo biurokratijos, nuo elito. Daug laiko praleidžia vienas, skęsdamas savo baimėse ir mintyse“.

Kaip rašo „Mirror“, Japonijos įmonės „Risk Measurement Technologies“ balso ekspertai palygino Rusijos prezidento balsą nuo tada, kai vasario mėnesį jis įsakė Rusijos kariuomenei pradėti karą, su naujesniais įrašais.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje