„Bet koks išpuolis prieš Irano infrastruktūrą sukels dar stipresnį atsaką“, – teigė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, cituojamas valstybinės žiniasklaidos.

Izraelis pareiškė rengiantis atsaką į šalyje spalio 1-ąją Irano įvykdytą raketų ataką – antrąją per pusmetį.

Pirmadienį paskelbtame oficialiame pareiškime cituojamas A. Aragchi sakė, kad Iranas nesiekia karo regione.

Penktadienį Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas įspėjo Izraelį nepulti Irano naftos objektų šalyje, kuri yra tarp dešimties didžiausių pasaulyje žaliavinės naftos gamintojų.

Islamo revoliucijos gvardijos korpuso generolas Rassulas Sanairadas sekmadienį perspėjo Izraelį, kad bet koks išpuolis prieš branduolinius ar energetikos objektus peržengtų „raudoną liniją“.

Naujienų agentūra „Fars“ citavo jo žodžius po Izraelio pagrasinimo, kad „kai kurie politiniai lyderiai kalba apie galimą Irano branduolinės politikos pakeitimą“.

2022-aisiais vienam pareigūnui pareiškus, kad Iranas turi techninių galimybių pasigaminti branduolinį ginklą, šalis pabrėžė, kad jos branduolinės ambicijos nepasikeitė.

Praėjusiais metais Iranas sulėtino urano sodrinimo tempus, tačiau 2023-iųjų pabaigoje, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, paspartino iki 60 proc. prisodrinto urano gamybą.

Norint naudoti uraną kariniams tikslams, sodrinimo lygis turi siekti apie 90 procentų.

Iranas visada neigė, kad siekia sukurti branduolinį ginklą, ir tvirtino, kad šalies veikla yra visiškai taiki.

Bet kokia ataka prieš Irano branduolinius objektus „turėtų įtakos tam, koks būtų Irano atsakas“, sakė generolas R. Sanairadas.

Teheranas teigia, kad jo ataka prieš Izraelį, kai buvo paleista apie 200 raketų, buvo atsakas į Irano remiamo Libano judėjimo „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallah žūtį per antskrydį Beirute ir islamistų grupuotės „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh žūtį Teherane.

Iranas dėl I. Haniyeh žūties kaltina Izraelį, tačiau šis šių kaltinimų nekomentuoja.