Orlaivis „Boeing 737-800“ iš Teherano tarptautinio oro uosto skrido į Kijevą, nurodė pusiau oficiali agentūra ISNA.

Lėktuvas rėžėsi į dirbamos žemės plotą prie Teherano, apie 45 km į šiaurės vakarus nuo oro uosto, skelbia valstybinė žiniasklaida.

„Akivaizdu, kad nėra įmanoma, jog keleiviai yra gyvi“, – pusiau oficialiai naujienų agentūrai ISNA tvirtino Irano Raudonojo Pusmėnulio vadovas Morteza Salimi (Morteza Salimis).

„Iš 176 žuvusių žmonių devyni buvo įgulos nariai, o likusieji – keleiviai“, – ISNA sakė Teherano provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Mohammadas Taghizadeh (Muhamadas Taghizada).

Tarp žuvusiųjų yra 15 vaikų, sakė jis.

„Šiuo metu nelaimės vietoje yra 500 medikų“, renkančių palaikus, pridūrė pareigūnas.

Gelbėjimo tarnybų atstovas Mojtaba Khaledi (Modžtaba Chaledis) nurodė, kad dauguma žuvusiųjų yra Irano piliečiai.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba kiek anksčiau skelbė, kad lėktuve buvo 177 žmonės.

Ukrainiečių URM vadovas Vadymas Prystaika pranešė, kad tragedijos aukomis tapo 82 iraniečiai, 62 kanadiečiai, 11 ukrainiečių, 10 švedų, keturi afganistaniečiai, trys vokiečiai ir trys britai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis irgi patvirtino, kad žuvo visi lėktuve buvę žmonės.

„Remiantis preliminariais duomenimis, visi keleiviai ir įgulos nariai žuvo“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Irano Raudonojo Pusmėnulio paieškos ir gelbėjimo komandos, padedamos karių ir ugniagesių, naršo atvirame lauke, po kurį išsibarsčiusios sudužusio orlaivio nuolaužos. 

„Po 6 val. (vietos, 4 val. 30 min. Lietuvos laiku) šį rytą buvome informuoti, kad Šahriaro apylinkėse sudužo keleivinis lėktuvas“, – sakė Raudonojo Pusmėnulio paieškos ir gelbėjimo skyriaus vadovas Shahinas Fathi (Šahinas Fatis).

„Visos operatyvinės grupės išsiųstos į tą teritoriją, – sakė jis valstybinei televizijai. – Deja,.. neradome jokio išgyvenusio žmogaus.“

Perspėjimai susilaikyti nuo spėlionių

Katastrofa tikriausiai įvyko dėl „techninių problemų“, pranešė valstybinės televizijos „Press TV“ naujienų kanalas, transliuojantis anglų kalba, remdamasis Imamo Khomeini (Chomeinio) tarptautinio oro uosto atstovu spaudai Ali Khashani (Ali Chašaniu).

„Nukritęs lėktuvas užsiliepsnojo“, – nurodė „Press TV“. 

Valstybinio transliuotojo paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad lėktuvas degė dar krisdamas. 

JAV orlaivių gamintoja „Boeing“ socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Žinome apie žiniasklaidos pranešimus iš Irano ir renkame informaciją.“

V. Zelenskis paragino nespėlioti katastrofos priežasčių.  

„Prašau visų susilaikyti nuo spėlionių ir nekelti nepatvirtintų teorijų apie katastrofą“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Facebook“.

Įvykus katastrofai V. Zelenskis nutraukė atostogas Omane ir skubiai parskrido į Ukrainą.

Lėktuvas patikrintas prieš dvi dienas

Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing 737“, kuriam trečiadienį sudužus netoli Teherano žuvo 176 žmonės, buvo pagamintas 2016 metais, o vos prieš dvi dienas buvo patikrintas, paskelbė bendrovė.

„Lėktuvas buvo pagamintas 2016 metais, oro linijos jį gavo tiesiogiai iš [„Boeing“] gamyklos. Praėjusį kartą planiniai lėktuvo techninės priežiūros darbai buvo atlikti 2020 metų sausio 6 dieną“, – sakoma Ukrainos tarptautinių oro linijų pareiškime.

Privačios Ukrainos tarptautinės oro linijos – didžiausia šalies oro bendrovė – paskelbė „nusprendusios nuo šiandien sustabdyti savo skrydžius į Teheraną“. Skrydžiai sustabdomi iki atskiro pranešimo.

Bendrovės atstovai tvirtino, kad lėktuvas buvo visiškai veikiantis, jį valdė patyrę pilotai, parengti galimoms nepaprastosioms situacijoms „sudėtingame“ Teherano oro uoste.

„Lėktuvas veikė gerai“, – sakė bendrovės prezidentas Jevhenijus Dychnė.

„Tai buvo vienas geriausių mūsų lėktuvų su nuostabia įgula“, – tramdydamas ašaras trumpoje spaudos konferencijoje Kijeve sakė jis.

J. Dychnė nekomentavo spėlionių, kad katastrofa gali būti susijusi su naktį iš antradienio į trečiadienį suduotu Irano raketų smūgiu JAV pajėgoms Irake, ir patarė kliautis oficialių šaltinių, o ne socialinėje žiniasklaidoje pateikiama informacija.

Lėktuvas buvo pakilęs į 2,4 km aukštį ir dingo iš radiolokatorių ekranų. Įgulos klaidos tikimybė „yra minimali“ ir Ukrainos tarptautinės oro linijos jos nesvarsto, sakė bendrovės viceprezidentas Ihoris Sosnovskis.

„Atsižvelgiant į jų patirtį sunku pasakyti, kad buvo kažkas negerai dėl įgulos“, – sakė jis.

Bendrovė informuoja žuvusių keleivių šeimas ir su aviacijos pareigūnais „daro viską“, kad išsiaiškintų katastrofos priežastis.

Preliminariuose Irano ir Ukrainos pareigūnų pranešimuose buvo užsimenama apie lėktuvo variklio gedimą, bet oro linijos jokių priežasčių nenurodė.

Ukrainos ambasados interneto svetainėje paskelbtame pareiškime buvo sakoma, kad lėktuvo katastrofą nulėmė variklio gedimas ir kad teroro akto galimybė atmetama, bet vėliau pareiškimas buvo pakoreguotas ir dabar jame nurodoma, kad visą informaciją vėliau pateiks oficiali komisija.

Paklaustas, ar galėjo užsidegti lėktuvo variklis, J. Dychnė sakė nesileisiantis į „hipotetinius dalykus“ ir teiksiantis tik oficialią informaciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė atlikti katastrofos tyrimą ir nuodugnų „visų šalies civilinių lėktuvų“ patikrinimą.

Atsisako perduoti „juodąsias dėžes“ amerikiečiams

Iranas atsisakė perduoti netoli Teherano trečiadienį sudužusio Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lainerio „Boeing 737“ savirašius įrenginius jų gamintojams amerikiečiams, pranešė iraniečių naujienų agentūra „Mehr“.

„Neperduosime „juodųjų dėžių“ gamintojui [„Boeing“] ir amerikiečiams“, – agentūra citavo Irano civilinės aviacijos Ali Abedzadeh (Ali Abedzadą).

„Kol kas neaišku, kuriai šaliai ištirti bus perduota „juodoji dėžė“, – pridūrė jis

A. Abedzadeh pabrėžė, kad katastrofos, nusinešusios visų 176 laineriu skridusių žmonių gyvybes, priežastis nebus įvardyta, kol bus išanalizuota orlaivio juodosiose dėžėse esanti informacija.

A. Abedzadeh sakė, kad tarptautinės aviacijos taisyklės suteikia šaliai, kurioje įvyko katastrofa, vykdyti jos tyrimą.

„Ši nelaimė bus tiriama Irano aviacijos organizacijos, bet Ukraina taip pat galės dalyvauti vykdant incidento tyrimą“, – pridūrė jis.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), kuriai priklauso Iranas, Ukraina ir JAV, taisyklės skelbia, kad aviacijos katastrofų tyrimui vadovauja šalis, kurios teritorijoje įvyko incidentas.

Tačiau, pasak aviacijos ekspertų, yra nedaug šalių, pajėgių išanalizuoti juodųjų dėžių informaciją. Tarp tokių minima Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos.

Prancūzijos nelaimių tyrimo biuras (BEA), tiriantis aviacijos katastrofas, sakė kol kas negavęs jokio Irano tarnybų prašymo suteikti pagalbą po trečiadienio incidento.

Į lėktuvą neįlipo du keleiviai

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (UNSG) sekretorius Oleksijus Danilovas trečiadienį pranešė, kad du žmonės neįlipo į Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvą „Boeing 737“, sudužusį trečiadienį Teherane.

„Atkreipiu jūsų dėmesį, kad reisu išskrido 167 piliečiai. Du piliečiai neišskrido reisu iš Teherano. UNSG žino išskridusiųjų vardus“, – per spaudos konferenciją Kijeve kalbėjo jis.

O. Danilovas patikslino, kad šie du asmenys nėra Ukrainos piliečiai.

Ukrainos ministras pirmininkas Oleksijus Hončarukas savo ruožtu pareiškė, kad artimiausiu metu bus paskelbtas keleivių sąrašas.

„Remiantis protokolu, už tai atsakinga oro linijų bendrovė. Mes jau turime šią informaciją ir, žinoma, atliekame reikiamą darbą. Tačiau sąrašas turėtų tapti viešai prieinamas tik po kelių valandų“, – pažymėjo O. Hončarukas.

Auganti įtampa tarp JAV ir Irano

Nelaimė įvyko kelios valandos po to, kai už įtakingo generolo nužudymą keršijantis Iranas balistinėmis raketomis apšaudė dvi bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai.

JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) po to apšaudymo pranešė uždraudžianti JAV registruotoms oro linijoms skraidyti virš Irako, Irano, Persijos įlankos ir Omano įlankos.

FAA „šįvakar skelbia pranešimą pilotams dėl skrydžių apribojimų, kad draudžiama JAV civilinės aviacijos vežėjams naudotis oro erdve virš Irako, Irano ir Persijos įlankos bei Omano įlankos vandenų“, sakoma pranešime

„FAA ir toliau atidžiai stebės įvykius Artimuosiuose Rytuose“, – priduriama jame.

Iranas raketų ataką surengė atsakydamas į įtakingo iraniečių generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) nužudymą.

Q. Soleimani, vadovavęs elitinėms Kudso (Jeruzalės) pajėgos, atsakingoms už Revoliucinės gvardijos operacijas užsienyje, buvo itin populiari ir įtakinga figūra Irane.

Generolas ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas (Abu Mahdis Muhandisas) buvo nukauti praėjusį penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ Jungtinėms Valstijoms už Q. Soleimani nužudymą, smarkiai sukrėtusį šiitišką respubliką, ir paskelbė trijų dienų gedulą.

Po generolo nužudymo tarp Irano ir Jungtinių Valstijų įsiplieskė žodžių karas. 

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) pirmadienį įspėjo JAV vadovą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) „niekada negrasinti“ Iranui, šiam paskelbus sąrašą su 52 potencialiais taikiniais šiitiškoje respublikoje.

Lietuvos vadovai reiškia užuojautas

Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvo katastrofos Teherane.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Dmytro Razumkovui.

„Liūdime kartu su Jumis ir Jūsų šalies žmonėmis. Stiprybės šią sunkią akimirką aukų artimiesiems ir visai Jūsų tautai“, – užuojautoje sako parlamento vadovas

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat reiškia nuoširdžią užuojautą visų lėktuvo katastrofos aukų artimiesiems.

„Tai žiauri katastrofa, kuri nusinešė šimtus žmonių gyvybių. Reiškiu nuoširdžią užuojautą visų valstybių, kurių piliečius palietė ši katastrofa, vadovams ir linkiu stiprybės visiems, kuriuos užklupo ši skaudi netektis“, – sakoma premjero užuojautoje.