Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) apie atakos pradžią paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“. Netrukus po to iš lėktuvų ir artilerijos pabūklų buvo apšaudytos kurdų pozicijos visame pasienyje. Tūkstančiai civilių turėjo skubiai bėgti.

Po bombardavimo kampanijos vėlai vakare prasidėjo sausumos operacija, pranešė Turkijos gynybos ministerija.

Sirijos karą stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad per pirmąsias turkų puolimo valandas žuvo 16 kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių jėgų (SDF) narių.

SOHR ir SDF pranešė apie intensyvius susirėmimus netoli Tel Abjado miesto. Vėliau SDF paskelbė atrėmusios Turkijos sausumos puolimą Tel Abjado regione.

Turkijos gynybos ministerija tviteryje nurodė, kad kol kas smogta 181 kurdų „teroristinės grupės“ taikiniui.

Vienos iš proturkiškų Sirijos kovotojų grupių atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad sausumos puolimas prasidėjo Tel Abjade, o Turkijos žiniasklaida pranešė, kad specialiosios pajėgos ir šarvuotos mašinos sieną kirto keliose vietose.

Puolimas atrodė neišvengiamas po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sekmadienio pranešimo, kad amerikiečių kariai Sirijos šiaurėje bus atitraukti nuo Turkijos sienos, bet ataka sulaukė tarptautinio pasmerkimo ir paskatino šaukti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuris suplanuotas ketvirtadienį.

Arabų Lyga vėlai trečiadienį paskelbė, kad šaukia skubų pasitarimą Kaire spalio 12 dieną.

Operacija „Taikos šaltinis“

JAV karių atitraukimas sugriovė Vašingtono aljansą su kurdų pajėgomis, kurios vadovavo penkerius metus trukusiems sausumos mūšiams su IS Sirijoje.

D. Trumpas trečiadienį perspėjo, kad jei Turkijos operacija nebus vykdoma „kaip įmanoma humaniškiau“, jis „sunaikins“ Turkijos ekonomiką.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paragino Turkiją elgtis santūriai per operaciją prieš kurdų pajėgas Sirijoje ir perspėjo, kad neturi būti sukeltas pavojus kovai su IS.

SDF paragino tarptautinę bendriją nustatyti neskraidymo zoną.

R. T. Erdoganas, kuris puolimą pavadino „Operacija „Taikos šaltinis“, sakė, kad jis yra būtinas norint sutramdyti SDF, susijusias su kurdų sukilėliais Turkijos teritorijoje.

Turkijos prezidentas taip pat nori „saugios zonos“ palei sieną Sirijos pusėje, į kurią Turkija galėtų atgal nusiųsti kai kuriuos iš 3,6 mln. pabėgėlių, priimtų per aštuonerius metus trunkantį Sirijos pilietinį karą.

„Visuotinė mobilizacija“

Gresiant puolimui kurdų pareigūnai paskelbė visuotinę mobilizaciją ir paragino visus civilius „vykti į pasienį su Turkija... priešintis [puolimui] šiuo delikačiu istoriniu momentu“.

Kurdų administracija sakė, kad laikys savo sąjungininką Vašingtoną ir visą tarptautinę bendriją atsakingais už bet kokią „humanitarinę katastrofą“ jos kontroliuojamoje teritorijoje.

Ras al Aine kurdų vadovaujamos saugumo pajėgos įrengė patikrinimo postų ir kaupė padangas, kurias buvo rengiamasi deginti, kad blogėtų matomumas turkų aviacijos pilotams, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Ras al Ainas yra tarp vietovių, iš kurių pirmadienį atsitraukė JAV kariai.

„Mes nepaliksime šios žemės“, – sakė 32 metų Ras al Aino gyventojas Kawsas Seemas (Kavsas Simas).

Tikėtasi, kad Ras al Ainas ir Tel Abjadas bus pirmieji puolimo taikiniai. Kurdų pajėgos abiejuose šiuose rajonuose iškasė apkasų ir tunelių, uždengė gatves metalinėmis priedangomis, kurios turi blokuoti turkų dronų kameras.

Tačiau lygios ir atviros vietovės yra palankesnės daug pranašesnei turkų kariuomenei, o ne kurdams, kurie neturi oro pajėgų ir pakankamai įrangos.

Didžiulis nepritarimas

Kurdų vadovaujamos SDF sako, kad per kelerius metus, kai vykdė operacijas prieš IS, neteko 11 tūkst. kovotojų.

D. Trumpą, kuris kitais metais per rinkimus sieks antros kadencijos, užgriuvo kritikos lavina, taip pat ir iš artimų šalininkų Vašingtone. Teigiama, kad prezidentas paliko JAV sąjungininkus likimo valiai.

Įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) sakė, kad JAV administracija „begėdiškai apleido“ kurdus, ir perspėjo, kad „vadovaus pastangoms Kongrese priversti Erdoganą sumokėti didelę kainą“.

Susirūpinimą reiškė ir pasaulio valstybės, tarp jų Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios yra svarbiausios JAV partnerės koalicijoje prieš IS, taip pat – Rusija, kuri dabar dar labiau įsitvirtina kaip pagrindinė užsienio veikėja Sirijoje.

Nuo 2015 metų Rusija yra pagrindinė karinė Sirijos vyriausybės rėmėja.

Damaskas pasinaudodamas D. Trumpo politikos pasikeitimu bandė įtikinti kurdus sutikti su centrinės vyriausybės kontrolės atkūrimu.

Regiono galybė Saudo Arabija taip pat pasmerkė Turkijos puolimą ir sakė, kad jis turės „neigiamų atgarsių regiono saugumui ir stabilumui“. Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pasmerkė Turkijos „skandalingą kišimąsi į arabų reikalus“.

Kurdai yra perspėję, kad turkų puolimas nubrauks karines pergales kovoje su IS ir sudarys sąlygas išlikusiems šios grupuotės lyderiams išlįsti iš slėptuvių.

IS prisiėmė atsakomybę už trečiadienio naktį įvykdytą dviejų mirtininkų ataką savo buvusiame bastione Rakoje Sirijos šiaurėje. Tai dar vienas įrodymas, kad „miegančios“ džihadistų kuopelės vis dar kelia grėsmę.