Kyjivo tvirtinimu, tai – didžiausia nuo pavasario oro ataka, kurios metu visoje šalyje buvo paleistos 28 sparnuotosios raketos ir 16 atakos bepiločių orlaivių.
Savo ruožtu Rusija pranešė, kad tą pačią naktį buvo surengtas dronų išpuolis prieš netoli sienos su Estija esantį oro uostą. Valstybinės naujienų agentūros nurodė, kad jo metu buvo apgadinti keli lėktuvai.
Naujienų agentūros AFP reporteris Kyjive apie 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku išgirdo mažiausiai tris garsius sprogimus.
Kyjivo karinė administracija šią smūgių virtinę pavadino galingiausia nuo pavasario, o nuo krintančių nuolaužų žuvo du žmonės, pranešė sostinės karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Gelbėjimo tarnybos nurodė, kad nukentėjusieji buvo Ševčenkos rajono infrastruktūros objekto darbuotojai, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.
Rusijos pajėgos iš įvairių krypčių į sostinę paleido grupes Irano gamybos dronų „Shahed“ ir iš lėktuvų smūgiavo raketomis, pranešė Kyjivo karinė administracija.
AFP žurnalistai teigė matę, kaip savivaldybės darbuotojai vertino žalą, padarytą daugiabučiui namui, kurio gyventojai valė nuolaužas iš butų su išdaužytais langais, stogui.
Iš tiesų Kyjivo režimo teroristinė veikla tęsiasi, didžiulis skaičius dronų skrenda būtent į civilius taikinius.
Smogta oro uostui Pskove
Praėjusiais metais prasidėjusios invazijos pradžioje Rusija sistemingai taikėsi į Ukrainos miestus, tačiau masinių smūgių sumažėjo, sumažėjus Maskvos atsargoms, o Ukrainai sustiprinus savo oro gynybą.
Tuo tarpu pats Kyjivas suintensyvino dronų atakas Rusijos teritorijoje.
Naktį ji surengė smūgių bangą, taikydamasi į oro uostą netoli Estijos sienos ir Krymo pusiasalį Juodojoje jūroje, pranešė Rusijos valdžios institucijos.
Su Estija besiribojančios Pskovo srities gubernatorius sakė, kad oro gynybos sistemos atrėmė dronus, nukreiptus į aerodromą, esantį maždaug už 800 km nuo sienos su Ukraina.
Regiono gubernatorius Michailas Vedernikovas, kuris teigė buvęs išpuolio vietoje, internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti didžiulis gaisras, o fone girdėti sprogimų ir sirenų garsai.
Jis sakė, kad valdžios institucijos vertina žalą, tačiau nukentėjusiųjų, anot jo, nėra.
Agentūra „RIA Novosti“ citavo Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešimą, kad užsidegė du sunkieji transporto lėktuvai „Iljušin Il-76“. TASS pranešė, kad nuo išpuolio nukentėjo keturi lėktuvai.
Gynybos ministerija, kuri ankstyvą rytą pranešė, kad keliuose kituose regionuose numušė dronų, nieko nekomentavo apie įvykius Pskove.
Kremlius savo trečiadienį pareiškė, kad kariniai ekspertai stengiasi išsiaiškinti, kokiais maršrutais skrido dronai, kad „ateityje būtų išvengta tokių situacijų“.
„Iš tiesų Kyjivo režimo teroristinė veikla tęsiasi, didžiulis skaičius dronų skrenda būtent į civilius taikinius“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
M. Vedernikovas pranešė, kad visi trečiadienį oro uoste suplanuoti skrydžiai atšaukiami, kol bus išsiaiškintas galimo kilimo ir tūpimo tako pažeidimo pobūdis.
Įtampa Juodojoje jūroje
Į Pskovo sritį dronai buvo nukreipti ir gegužę.
Briansko srities, esančios netoli sienos su Ukraina, pietinės Oriolo srities, Kalugos ir Riazanės regionų, esančių į pietvakarius ir pietryčius nuo Maskvos, valdžia pranešė apie sunaikintus arba numuštus bepiločius orlaivius.
Oro gynyba taip pat sunaikino droną, skridusį į Maskvą, socialiniuose tinkluose rašė miesto meras ir pridūrė, kad aukų nėra ir žalos nepadaryta.
Valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad Maskvos Domodedovo ir Vnukovo oro uostai buvo laikinai uždaryti.
Nuo tada, kai Kyjivas šią vasarą pažadėjo grąžinti karą į Rusiją, Maskva ir kiti Rusijos regionai beveik kasdien tampa dronų atakų taikiniais.
Įtampa didėja ir Juodojoje jūroje po to, kai Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidusio eksportuoti ukrainietiškus grūdus, ir pagrasino užpulti Ukrainos uostais besinaudojančius krovininius laivus.
Rusijos gynybos ministerija anksti trečiadienį pranešė, kad vienas jos lėktuvas apie vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku Juodojoje jūroje sunaikino keturis greitaeigius karinius laivus.
Ji teigė, kad laivuose buvo Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai, ir tvirtino, kad žuvo kelios dešimtys jų, tačiau nepateikė informacijos, kurioje tiksliai Juodosios jūros dalyje įvyko incidentas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė reaguodama į šį pranešimą paragino pasitikėti tik patikimais šaltiniais ir pasišaipė iš rusų pareiškimo.
„Praėjusią naktį apie 12 tūkst. Ukrainos specialiųjų pajėgų 73-iojo centro operatorių, ginkluotų koviniais delfinais, kurmiais ir šinšilomis, bandė išsilaipinti Krymo pakrantėje. Priešas kontratakavo koviniais bumerangais. Dėl to mūsų kariai buvo priversti prašyti Mirties žvaigždės ir Galaktikos imperijos laivyno paramos“, – taip turėjo prasidėti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimas, jei rašytume Rusijos gynybos ministerijos stiliumi“, – feisbuke parašė ukrainiečių kariškiai.
Ankstyvą trečiadienį Rusijos gynyba taip pat atrėmė jūrų dronų ataką netoli Sevastopolio Kryme, valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Maskvos paskirtas pusiasalio gubernatorius Michailas Razvožajevas.
Sevastopolis yra Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.
Po to, kai praėjusį mėnesį žlugo Jungtinių Tautų pagalba sudarytas susitarimas dėl saugios laivybos grūdus gabenantiems laivams užtikrinimo, tiek Ukraina, tiek Rusija suaktyvino veiklą aplink strateginį vandens kelią.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas atakavo Rusijos laivus savo vandenyse ir 2014 metais Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Praėjusią savaitę Ukraina pranešė, kad jos pajėgos per specialią operaciją Kryme išskleidė šalies vėliavą ir taip paminėjo Nepriklausomybės dieną.
