Rusija jau daugiau nei metus bando užimti šį rytinėje Donecko srityje esantį logistikos centrą, o pastarosiomis savaitėmis ėmė jį pulti dar intensyviau ir, kaip matyti iš Karo tyrimų instituto paskelbtų mūšio lauko žemėlapių, jau artėja prie jo priemiesčių.
Nors kova tęsiasi, populiarūs socialinių tinklų įrašai byloja apie ką kitą: lapkričio mėnesį socialiniuose tinkluose plito dešimtys dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų, kuriuose Ukrainos kariai sudeda ginklus arba lieja ašaras vykdami į frontą. Šie įrašai surinko milijonus peržiūrų.
Tokie fiktyvūs vaizdo įrašai yra dalis „platesnio naratyvo, kurį matome nuo invazijos pradžios, neva (Ukrainos prezidentas Volodymyras) Zelenskis jaunus ir pagyvenusius žmones prieš jų valią siunčia į frontą, nes jiems (ukrainiečiams) nesiseka“, – pasakojo Strateginio dialogo instituto analitikas Pablo Maristany de las Casas.
„Visada egzistuoja koks nors įvykis, kuriuo galima pagrįsti melagingą informaciją“, – pridūrė Prancūzijos Marselio universiteto tyrėja Carole Grimaud.
Tokiuose vaizdo įrašuose „pasinaudojama neapibrėžtumu, siekiant visuomenėje pasėti dvejones“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Vizualiniai trikčiai
Viename vaizdo įraše ukrainiečių karys, tvirtinantis, kad „palieka Pokrovską“, be jokio vargo žygiuoja, nors viena jo koja yra sugipsuota. Tartum ore kybo neštuvai, o fone pasirodo ir išnyksta kojos be kūno.
Tokie vizualiniai trikčiai vis dar yra būdingi generatyvinio dirbtinio intelekto sukurtam turiniui, tačiau plika akimi juos pastebėti darosi vis sunkiau.
Kituose fiktyviuose vaizdo įrašuose, kuriuose kartais matyti bendrovės „OpenAI“ vaizdo kūrimo įrankio „Sora“ logotipas, vaizduojami Ukrainos kariuomenės uniformas dėvintys kariai, kurie verkia ir maldauja, kad jų nesiųstų į frontą.
Kai kuriuose iš jų pasirodo ir Rusijos internetinių transliuotojų veidai.
Vienas iš jų – tremtyje gyvenantis rusas Alesejus Gubanovas, savo sukurtus vaizdo įrašus transliuojantis platformoje „YouTube“, kurio veidas pasirodė viename fiktyviame vaizdo įraše, kuriame parodytas raudantis ukrainiečių karys.
„Savaime suprantama, kad tai ne aš“, – sakė jis viename platformoje „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše.
„Deja, daugybė žmonių tuo tiki... ir tai naudinga Rusijos propagandai.“
Silpnina kovinę dvasią
Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo agentūros – ES finansuojamo faktų tikrinimo organizacijų tinklo – teigimu, nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jos bendruomenė paskelbė daugiau nei 2 tūkst. straipsnių, susijusių su karu Ukrainoje, o viena iš vis dažniau minimų temų tampa dirbtinis intelektas.
Pileckio instituto Rusijos propagandos specialistas Ianas Garneris sakė, kad dezinformacija – „sena taktika, tačiau technologijos yra naujos“.
Tokie vaizdo įrašai „silpnina ukrainiečių kovinę dvasią, tarytum sakydami: „Žiūrėk, štai kažkas, panašus į tave, tai galėtų būti tavo brolis, tavo tėvas“, – paaiškino jis.
Tuo pačiu jie stiprina rusų dvasią, pridūrė jis.
„TikTok“ naujienų agentūrai AFP pranešė, kad paskyros, kurios, atrodo, yra susijusios su šiais vaizdo įrašais, buvo ištrintos, tačiau prieš tai vienas iš vaizdo įrašų surinko daugiau nei 300 tūkst. „patiktukų“ ir kelis milijonus peržiūrų.
„OpenAI“ agentūrai AFP pareiškė atlikusi tyrimą, bet plačiau nieko nepaaiškino.
Tačiau tai neužkirto kelio šiems vaizdo įrašams plisti.
AFP juos rado, be kita ko, platformose „Instagram“, „Telegram“, „Facebook“ ir „X“ graikų, rumunų, bulgarų, čekų, lenkų ir prancūzų kalbomis parašytuose įrašuose, Rusijos savaitraščio interneto svetainėje ir viename serbų bulvariniame leidinyje.
Fiktyvaus vaizdo įrašo poveikį sunku įvertinti, tačiau „kai jis rodomas vėl ir vėl, žmonių nuomonė gali pasikeisti“, sakė C. Grimaud.
Prokremliškoms temoms propaguoti naudojami ir DI pokalbių robotai.
Spalio mėnesį paskelbtoje Strateginio dialogo instituto tyrimo ataskaitoje buvo rašoma, kad iš visų išbandytų pokalbių robotų „beveik penktadalis atsakymų rėmėsi Rusijos valstybiniais šaltiniais“.
Nors kai kurios bendrovės parodė norą kovoti su netinkamu jų įrankių naudojimu, P. Maristany de las Casas tvirtino, kad „priemonės, kurių imasi šios bendrovės, neprilygsta informacinio karo mastui ir poveikiui“.
