Kyjivo teigimu, po to, kai šį mėnesį buvo priimtas įstatymas, numatantis galimybę į kariuomenę imti kalinius, tarnauti ginkluotose pajėgose pasiprašė daugiau nei 3 000 nuteistųjų.

Toks sprendimas buvo priimtas, nes Kyjivui sunkiai sekasi rasti karių kovoti fronte, ir primena panašius metodus, kurie yra taikomi Rusijoje, kur nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 m. vasarį į Ukrainą buvo išsiųsta dešimtys tūkstančių kalinių, kuriems buvo pažadėta amnestija.

Šalies vakaruose esančio Chmelnyckio miesto teismas nurodė antradienį priėmęs sprendimą lygtinai paleisti du už vagystes nuteistus vyriškius, kurių vienas yra gimęs 2000 m., o kitas – 1981 m., kad jiedu galėtų įstoti į šalies nacionalinę gvardiją.

„Teismas patenkino jų prašymus ir nurodė Chmelnyckio sulaikymo centrui paleisti vyriškius lygtinai, kad jie galėtų tuojau pat pradėti karinę tarnybą pagal sutartį“, – teigiama trečiadienį paviešintame teismo pranešime.

„Abu šie vyrai sveikatos atžvilgiu yra tinkami karinei tarnybai, perėjo profesinę ir psichologinę atranką ir yra pakankamai geros fizinės būklės“, – pridūrė teismas.

Jiems bus skirta priežiūra bei bus draudžiama be vado leidimo pasišalinti iš savo karinio dalinio ar keliauti asmeniniais reikalais.

Šioje programoje, kuria siekiama papildyti fronto linijose kovojančių Ukrainos karių gretas, gali dalyvauti tik tie kaliniai, kuriems kalėti yra likę mažiau nei treji metai.

Mobilizuotiesiems Ukrainos kaliniai nuo bausmės neatleidžiami, kaip tai buvo daroma Rusijoje, bet yra paleidžiami lygtinai.

Dėl rusiškosios sistemos buvę kilęs skandalas: ne vienas šaltinis teigė, kad laisvėję atsidūrę nuo bausmės atleisti kaliniai baigę karinę tarnybą toliau imdavosi smurtinių nusikaltimų, be kita ko, žmogžudysčių.

Ukrainoje kariuomenėje tarnauti draudžiama nusikaltėliams, kurie yra nuteisti už seksualinį smurtą, dviejų ar daugiau asmenų nužudymą, sunkius su korupcija susijusius nusikaltimus, taip pat pirmiau aukšto rango oficialias pareigas ėjusiems asmenims.