Ukrainoje – telefoninių sukčių centras: tarp aukų ir lietuviai

Ukrainoje vyko tarptautinės operacijos, kuriose tarp pusšimčio pareigūnų – keturi lietuviai.

„Esame Ukrainoje, Dnipro mieste, kur vyksta bendra tarptautinė operacija, kurioje dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Ukrainos policija, vadovaujama Eurojusto“, – pasakojo Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Ramūnas Sarapas.

Dnipre pareigūnai atliko daugiau nei 30 kratų. Per jas konfiskuota kompiuterinė įranga, laikmenos, dokumentai, kriptovaliutų piniginės. Kiek jose sukaupta – neatskleidžiama. Tačiau rasta net kone 0,5 mln. eurų grynaisiais, aštuoni prabangūs automobiliai. Sulaikyti sukčiavimo skambučių tinklo organizatoriai ir jame dirbę asmenys. Iš viso – vienuolika žmonių. Kadangi sukčiavimas Ukrainoje yra sunkus nusikaltimas, gresia kalėjimas nuo dešimties metų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Įtariamieji, asmenys, kurie yra sulaikyti, bus teisiami pagal Ukrainos teisės aktus, pagal jų baudžiamuosius įstatymus“, – aiškino R. Sarapas.

Sukčiavimo centras Dnipre veikė nešildomame angare, tačiau pagal gerai suplanuotą schemą. Aukų ieškojo socialiniuose tinkluose.

„Pradėdavo siūlyti savo draugus, kurie sėkmingai investuoja, turi galimybes uždirbti. Tada suvesdavo su grupuote, atsirasdavo žmogus, neva specialistas, pateikdavo įvairius skaičiavimus, kaip stipriai pelnai auga“, – pasakojo Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos patarėjas Zigmas Turskis.

Kai žmogus neva nesėkmingai investuodavo į kriptovaliutą, įsijungdavo tariami teisininkai.

„Netgi tam tikrus dokumentus atsiųsdavo parodyti, kad tokie teisininkai yra. Ir sakydavo, kad jie turi galimybę padėti žmogui susigrąžinti šitas lėšas, bet tam reikėdavo daryti tam tikras įmokas. Jeigu žmonės antrame etape įkliūdavo, įvairios versijos būdavo daromos, kad pinigų negalima iš Ukrainos persiųsti, reikia kurjerių tarnybą atsiųsti“, – teigė Z. Turskis.

Turima duomenų, kad nuo sukčių nukentėjo mažiausiai keturi lietuviai. Tačiau kol kas nežinoma, kiek tiksliai yra nukentėjusiųjų Ukrainoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Neva dalis apgaulingai investavusiųjų dar tikisi, kad kriptovaliutos augs, nes nemenkai investavo.

„Lietuviai – netoli 100 tūkst., bet jau turime duomenų, kad viena moteris yra galimai praradusi 60 tūkst. Tačiau su ta moterimi mums teks pabendrauti. Nenorime prisirišti prie tų sumų, kadangi tyrimas tik prasideda“, – sakė Z. Turskis.

Kadangi per kratas rasta daug turto, apgaulingai investavusiems atsiranda galimybė atgauti bent dalį pinigų.

„Ukrainos teisėsauga deda didžiules pastangas, aktyviai bendradarbiauja, atlieka milžinišką darbą, kad identifikuotų tuos asmenis, kad jie būtų patraukti atsakomybėn. Teisėsauga dirba, nežiūrint į tai, kad šalis kiekvieną dieną dar ir kariauja“, – sakė R. Sarapas.

Bet koks skambutis rusų kalba turėtų įjungti visus žmonių saugiklius, kad kažkas nėra teisinga ir nelabai gerai.

Tokios operacijos, anot pareigūnų, parodo rimtą valstybinį Ukrainos požiūrį net karo chaose. Pareigūnai dar kartą įspėja neužkibti ant rusiškai kalbančių sukčių kabliuko.

„Lietuvos Respublikoje visų institucijų lygiu bendravimas vyksta lietuvių kalba. Bet koks skambutis rusų kalba turėtų įjungti visus žmonių saugiklius, kad kažkas nėra teisinga ir nelabai gerai“, – teigė R. Sarapas.

Daugelis, sulaukę galimų sukčių skambučių, neslepia.

„Skambina ir dažnai iš Estijos, iš Ukrainos būna. Aš net neatsiliepiu į skambučius“, – tikino praeivė.

„Skambino, pasiunčiau juos viena kryptimi. Reikia sakyti „Slava Ukraini“, – ir jie daugiau nebeskambina“, – teigė praeivis.

Pareigūnai įspėja žmones išlikti budrius – sukčiai iš žmonių pernai išviliojo 34 mln. eurų, o šiemet jau 4 mln.