Prasidedant niūrių metinių dienai, V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad ukrainiečiai per šiuos „skausmo, sielvarto, tikėjimo ir vienybės metus“ įrodė esantys neįveikiami.
„Žinome, kad 2023-ieji bus mūsų pergalės metai!“ – pareiškė jis.
„Ukraina įkvėpė pasaulį. Ukraina suvienijo pasaulį“, – sakė V. Zelenskis, nuo Rusijos pajėgų nukentėjusius miestus, tokius kaip Buča, Irpinė ir Mariupolis, pavadindamas nenugalimumo sostinėmis.
„Nenuilsime, kol Rusijos žudikai nesulauks pelnytos bausmės“, – pareiškė jis.
V. Zelenskis taip pat paskelbė vaizdo kreipimąsi, kuriame pažadėjo neapleisti Rusijos okupacijos sąlygomis gyvenančių ukrainiečių.
Ukraina „jūsų nepamiršo, jūsų neapleido. Vienaip ar kitaip mes išlaisvinsime visas savo žemes“, sakė jis.
Ukrainiečiai planuoja pamaldas, paminėjimus su žvakutėmis ir kitus renginius dešimtims tūkstančių žuvusių tėvynainių pagerbti. Per Rusijos invaziją žūstančių ukrainiečių skaičius tęsiantis kovoms nuolat auga, ypač Rytų Ukrainoje.
Nuogąstauta, kad Rusija per savo invazijos metines vėl gali apšaudyti Ukrainą raketomis. Laimei, praėjusią naktį oro pavojaus sirenos sostinėje Kyjive nekaukė, rytas išaušo ramus.
Vis dėlto vyriausybė rekomendavo mokykloms pereiti prie nuotolinio mokymo, o biurų darbuotojų buvo paprašyta dirbti iš namų.
Palaikymas Ukrainai
Praėjus metams nuo to laiko, kai Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą.
Ekonominiai padariniai pasklido po visą pasaulį. Diplomatinės pasekmės – taip pat. Vakarų šalys teikia Ukrainai karinę, finansinę ir politinę paramą. Tačiau Kinija, Indija ir kai kurios kitos šalys nevienareikšmiškai vertina Vakarų argumentus, kad Ukraina yra kovos už laisvę ir demokratiją fronto linija.
Iš užsienio plūsta pagarbos Ukrainos tvirtybei žinutės. Paryžiaus Eiffelio (Eifelio) bokštas yra tarp daugelio garsių pasaulio objektų, metinių proga apšviestų Ukrainos vėliavos spalvomis – mėlyna ir geltona.
Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį dar kartą patvirtino Prancūzijos paramą Ukrainai.
„Ukrainos žmonės, Prancūzija yra su jumis. Už solidarumą. Už pergalę. Už taiką“, – tviteryje parašė E. Macronas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo tikslų Ukrainoje.
„Kuo anksčiau Rusijos prezidentas supras, kad nepasieks savo imperialistinio tikslo, tuo didesnė tikimybė, kad karas greitai baigsis. Tai yra Putino rankose. Jis gali užbaigti šį karą“, – sakė O. Scholzas, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.
NATO pareiškė ryžtingai remianti Ukrainą ir teigė, kad „Rusijos pastangos palaužti drąsių Ukrainos žmonių ryžtą žlunga“.
Praėjus metams po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios paskelbtame pareiškime NATO taip pat teigė, kad Rusija turi nedelsiant nutraukti savo karą, kuris daro poveikį pasauliniam maisto ir energijos tiekimui, ir pareikalavo, kad Maskva atsakytų už savo karo nusikaltimus.
Tačiau buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė tikintis, kad jo šalis pasieks pergalę kare, kurį Kremlius vadina specialiąja karine operacija, ir sakė, kad Maskva pasiruošusi kovoti su tuo, ką laiko grėsmėmis sau.
„Pergalė bus pasiekta, – „Telegram“ sakė D. Medvedevas. – Todėl taip svarbu pasiekti visus specialiosios karinės operacijos tikslus. Atstumti grėsmių mūsų šaliai ribas kuo toliau, net jei tai būtų Lenkijos sienos.“
Naujos sankcijos ir pagalba
Praėjus metams nuo invazijos pradžios, taikos nematyti. Kinija paragino nutraukti ugnį. Tokią idėją Ukraina anksčiau atmetė, nes baiminosi, kad tai leistų Rusijai pergrupuoti karines pajėgas po patirtų nesėkmių mūšio lauke.
Penktadienio rytą Kinijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame dvylikos punktų dokumente taip pat raginama nutraukti Vakarų sankcijas, kurios slegia Rusijos ekonomiką. Šis pasiūlymas taip pat atrodo neperspektyvus, atsižvelgiant į tai, kad Vakarų valstybės siekia dar labiau užveržti sankcijų kilpą, o ne ją atlaisvinti.
Apie naujas sankcijas Maskvai penktadienį paskelbė Jungtinė Karalystė.
Tarp šimtų sankcionuotų prekių yra orlaivių dalys, radijo įranga ir elektroniniai komponentai, kuriuos gali naudoti Rusijos karinis pramoninis kompleksas, taip pat ir bepiločių orlaivių gamybai.
Sankcijos taip pat paskelbtos Rusijos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Rosatom“ vyresniesiems pareigūnams, dviejų didžiausių Rusijos gynybos bendrovių, keturių bankų vadovams ir kitiems Rusijos elito atstovams, nurodė JK vyriausybė.
Išvakarėse Jungtinės Valstijos sakė, kad irgi paskelbs naujas plataus masto sankcijas Rusijai.
JAV taikysis į Rusijos bankus ir gynybos pramonę, taip pat į trečiųjų šalių subjektus, bandančius apeiti mūsų sankcijas, sakė Baltųjų rūmų atstovė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer).
Penktadienį Ukraina dominuos virtualiame Didžiojo septyneto (G-7) šalių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame taip pat dalyvaus Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
„Lyderiai aptars, kaip toliau remti Ukrainą“, – sakė K. Jean-Pierre.
„Taip pat paskelbsime apie naują ekonominę energetinę ir saugumo pagalbą, kad padėtume ukrainiečiams toliau sėkmingai dirbti, apsaugotume žmones nuo Rusijos agresijos ir sudarytume sąlygas Ukrainos vyriausybei teikti pagrindines paslaugas, tokias kaip elektra ir šildymas“, – sakė ji.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Sulivanas) sakė, kad Jungtinės Valstijos Ukrainai atsiųs naują 2 mlrd. dolerių (1,9 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos paketą.
