Šiame Rusijos pietvakariuose esančiame kurortiniame mieste 2014 metais vyko žiemos olimpinės žaidynės.
„Praėjusią naktį Sočis patyrė Kyjivo režimo dronų ataką“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.
Drono nuolaužos pataikė į „naftos baką, dėl ko kilo gaisras“, sakė jis.
Sočio meras Andrejus Prošuninas teigė, kad aukų nėra ir „padėtis visiškai kontroliuojama“, pridūrė, kad ugniagesiai toliau gesina gaisrą.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį Ukraina reguliariai vykdo smūgius prieš Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą, atsakydama į išpuolius savo teritorijoje.
Gaisrą per naktį gesino 127 ugniagesiai gelbėtojai, teigė V. Kondratjevas.
Rusijos žiniasklaidos parodytuose vaizduose, kurių autentiškumo naujienų agentūra AFP negalėjo patvirtinti, buvo matyti liepsnos ir iš įvykio vietos kylantys tirštų juodų dūmų stulpai.
Rusijos oro transporto agentūra „Rosaviatsia“ pranešė, kad Sočio oro uoste buvo laikinai nutrauktas oro eismas.
Antskrydžiai Sočyje, esančiame maždaug už 400 kilometrų nuo Ukrainos sienos, yra gana reti, palyginti su kai kuriais kitais Rusijos miestais.
Tačiau liepos pabaigoje per Ukrainos dronų atakas ten žuvo du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Ukrainos valdžia gaisro nekomentavo.
Rusijos smūgiai
Kyjivas perspėjo, kad suintensyvins antskrydžius prieš Rusiją, atsakydamas į pastarosiomis savaitėmis padažnėjusius Rusijos išpuolius prieš jos teritoriją, per kuriuos žuvo dešimtys civilių gyventojų.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Leningrado srityje, įskaitant ir Sankt Peterburgą, buvo perimti trys Ukrainos dronai.
Pasak pareigūnų, per naktinius Rusijos smūgius Ukrainos pietuose ir šiaurėje taip pat buvo sužeisti keli žmonės.
Viena raketa sužeidė septynis žmones Mykolajivo gyvenamajame rajone, mieste netoli Juodosios jūros Pietų Ukrainoje. sakė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Dar trys žmonės buvo sužeisti šiaurės rytinėje Charkivo srityje, pridūrė ji.
Vietos pareigūnai taip pat pranešė apie sužalojimus Ukrainos pietinėse Zaporižios ir Chersono srityse.
„Rusai toliau kariauja ne prieš Ukrainos pajėgas, o prieš Ukrainos civilius gyventojus“, – pažymėjo J. Svyrydenko.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pateikė Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui ultimatumą per 10 dienų arba iki kito penktadienio užbaigti karą Ukrainoje.
Rusai toliau kariauja ne prieš Ukrainos pajėgas, o prieš Ukrainos civilius gyventojus.
Tačiau antskrydžiai ir kovos nesiliauja, ir Kremlius atmetė ilgalaikių paliaubų Ukrainoje idėją, kurią laiko dovana Kyjivo kariams.
Susitarimas dėl apsikeitimo karo belaisviais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad Rusija ir Ukraina per liepą Stambule įvykusias derybas Stambule susitarė apsikeisti po 1,2 tūkst. karo belaisvių
„Yra susitarimas apsikeisti 1,2 tūkst.žmonių“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis, teigdamas, kad sudaromi apsikeistinų asmenų sąrašai ir kad jie stengiasi panaikinti „mūsų civilių gyventojų grįžimo kliūtis“.
Rusija kol kas nepateikė jokių komentarų.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais aptarė „derybų eigą – konkrečiai, susitarimų, pasiektų per susitikimus su Rusijos puse Stambule, įgyvendinimą, taip pat pasirengimą naujam susitikimui“.
Per kiekvieną iš trijų šiemet vykusių derybų ratų Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti kaliniais, tačiau proveržio tariantis dėl paliaubų pasiekta nebuvo.
