Per masinę ataką įvairiuose Ukrainos miestuose penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtas buvo sužeisti.
„Tai pati masiškiausia raketų ataka apskritai“, – AFP sakė oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas ir pridūrė, kad į šį skaičių neįtrauktos pirmosios praėjusių metų vasarį prasidėjusio karo dienos, kai buvo vykdomi „nuolatiniai ir nepertraukiami“ smūgiai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu sakė, kad Rusija penktadienį Ukrainai smogė beveik viskuo, ką turi savo arsenale.
Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių.
Rusai Ukrainą atakavo 36 dronais „Shahed“, o bombonešiai paleido mažiausiai 98 sparnuotąsias raketas. Taip pat paleista mažiausiai keturiolika zenitinių valdomų raketų, penkios raketos „Kinžal“ ir dar penkios kito tipo raketos, nurodė Ukrainos oro pajėgos.
Pasak jų, pavyko numušti 27 atakos dronus ir 87 sparnuotąsias raketas.
V. Zelenskis pažymėjo, kad rusai taikėsi į tokius civilinius objektus kaip gimdymo namai, švietimo įstaigos, prekybos centrai, daugiaaukščiai pastatai ir privatūs namai, komerciniai sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės.
Nukentėjusios mokyklos, gimdymo namai
Atakos visoje Ukrainoje pareikalavo mažiausiai 20 gyvybių, o dar bent 116 žmonių patyrė sužalojimų.
Remiantis preliminariais duomenimis, sostinėje Kyjive trys žmonės žuvo, 28 asmenys sužeisti, sakė meras Vitalijus Klyčko.
Šiauriniame Podilo rajone užsidegė maždaug 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlis. Įvykio vietoje buvo juntamas stiprus degančio plastiko kvapas. Deguonies kaukes dėvintys ugniagesiai kovojo su liepsnomis, o į dangų kilo didžiulis juodų dūmų stulpas, matė AFP reporteris.
Manoma, kad po griuvėsiais įstrigo dešimt žmonių, sakė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Buvo apgadinta miesto metro stotis „Lukjanivska“, kurios peronai naudojami kaip slėptuvė, taip pat – keli gyvenamieji namai ir sandėlių pastatai.
Vakariniame Lvivo mieste žuvo vienas, sužeista penkiolika žmonių. Pasak mero Andrijaus Sadovo, ten nukentėjo namų, trys mokyklos ir vaikų darželis.
Pietrytiniame Dnipre žuvo šeši, dar 28 žmonės sužeisti. Po apšaudymo šiame mieste kilo gaisras gimdymo namuose.
Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad ši įstaiga smarkiai nukentėjo, tačiau darbuotojai ir pacientės spėjo laiku pasislėpti.
Taip pat per ataką nukentėjo ir užsidegė vienas mieste esantis prekybos centras.
Manoma, kad po griuvėsiais dar yra žmonių, sakė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Pietinėje Odesos srityje gyvybės neteko trys, dar 22 asmenys patyrė sužalojimų. Be kita ko, per apšaudymą nukentėjo licėjus.
Šiaurės rytiniame Charkive ir platesniame regione pranešama apie tris žuvusiuosius, dar vienuolika asmenys sužeisti. Nukentėjo regioninio onkologijos centro pastatas, sandėlių pastatai, transporto bazė ir kiti negyvenamieji pastatai.
Pietiniame Zaporižios mieste dvylika žmonių sužeisti, keturi asmenys neteko gyvybės. Ten nukentėjo gyvenamųjų namų.
Neatpažintas objektas Lenkijoje
Lenkija penktadienį pranešė, kad į jos oro erdvę iš Ukrainos įskrido neatpažintas objektas, o šalies ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad šis incidentas gali būti susijęs su masine Rusijos oro ataka prieš Ukrainą.
„Objektas atskrido nuo Ukrainos sienos“, – naujienų kanalui TVN24 sakė ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai pulkininkas Jacekas Goryszewskis (Jacekas Goriševskis).
Tai pati masiškiausia raketų ataka apskritai.
„Naktį vyko intensyvus Ukrainos teritorijos apšaudymas, todėl šis incidentas gali būti su tuo susijęs“, – pridūrė jis.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) po pranešimo apie į oro erdvę įskridusį objektą sušaukė skubų susitikimą su kariuomenės vadovybe.
Radijo RMF duomenimis, informacijos apie sprogimus nebuvo, tačiau liudininkai girdėjo didelį triukšmą ir švilpimą. Lenkijos radijo stoties duomenimis, netoli pasienio esančio Zamostės miesto apylinkėse vyksta paieškos.
Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos pasiuntinė Ukrainoje penktadienį pasmerkė naujausią Rusijos išpuolių bangą.
„Ukrainos žmonėms tai dar vienas nepriimtinas pavyzdys siaubingos realybės, su kuria jie susiduria ir dėl kurios 2023-ieji tapo dar vienais milžiniškų kančių metais“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Denise Brown (Denis Braun).
Reikia daugiau paramos
Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) penktadienį pareiškė, kad naujausi Maskvos raketų smūgiai Ukrainai rodo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nesustos prieš nieką, kad pasiektų savo tikslą – išnaikinti laisvę ir demokratiją“.
„Mes neleisime jam laimėti. Turime ir toliau palaikyti Ukrainą – tiek, kiek reikės“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Tuo metu Rusijos kariuomenė penktadienį pranešė, kad per savaitę surengė dešimtis išpuolių prieš Ukrainą, ir tvirtino pataikiusi į visus savo taikinius.
„Gruodžio 23–29 dienomis Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos atliko 50 grupinių smūgių ir vieną masinį smūgį (...) Buvo pataikyta į visus taikinius“, – sakė kariuomenė. Ji teigė, kad neva taikėsi tik į karinius taikinius.
Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas sakė, kad Kyjivui reikia „daugiau paramos ir jėgų sustabdyti šį terorą“.
„Į mūsų miestus vėl skrenda raketos, o taikiniais tampa civiliai gyventojai“, – rašė jis.
Ketvirtadienį V. Zelenskis padėkojo Jungtinėms Valstijoms už tai, kad jos išleido paskutinį likusį ginklų paketą pagal turimą leidimą. Vis dar neaišku, kokia bus tolesnė amerikiečių pagalba jo karo draskomai šaliai.
V. Zelenskis įspėjo, kad bet koks JAV – pagrindinių Ukrainos rėmėjų – politikos pasikeitimas gali turėti didelės įtakos karo eigai.
