Tarptautiniai tyrėjai padarė išvadą, kad iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs „Boeing 777“ 2014 metų liepos 17 dieną buvo numuštas Rusijos gamybos raketa „Buk“ virš ginkluoto konflikto krečiamos Rytų Ukrainos. Preliminariai nustatyta, kad tas raketų „žemė-oras“ kompleksas buvo atgabentas iš Rusijos, o raketa buvo paleista iš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos.

Per tyrimą, vadovaujamas Nyderlandų, kurių piliečiai sudarė aukų daugumą, dėmesys sutelktas maždaug į 100 asmenų, įtariamų atlikusių „aktyvų vaidmenį“ šiame incidente. Vis dėlto tyrėjai kol kas nėra viešai įvardiję jokių įtariamųjų.

Vakarų šalys ir Kijevas tvirtina, kad visi ženklai rodo, jog atsakomybė už šį nusikaltimą tenka separatistams ir Maskvai.

Tačiau Rusija ir jos palaikomi kovotojai iki šiol neigia esantys kaip nors susiję su lainerio numušimu ir ne kartą stengėsi apkaltinti Ukrainos pajėgas.

MH17 katastrofa yra „akiplėšiškas nusikaltimas, kurio galėjo ir nebūti, jeigu ne Rusijos agresija, Rusijos kompleksas ir Rusijos raketa, įvežta iš Rusijos teritorijos“, pirmadienį savo „Facebook“ žinutėje rašė P.Porošenka.

„Mūsų atsakomybė prieš žuvusiuosius ir prieš ateities kartas – įrodyti agresoriui teroristui atsakomybės už visus įvykdytus nusikaltimus neišvengiamumą“, – pridūrė jis.

Bendrą tyrimą vykdančios šalys (Australija, Belgija, Malaizija, Nyderlandai ir Ukraina) susitarė, kad bet kokios baudžiamosios bylos dėl šios katastrofos būtų nagrinėjamos pagal Nyderlandų jurisdikciją.

Komentuodamas šį sprendimą Ukrainos lyderis rašė: „Tai mūsų bendras atsakas į geopolitines ambicijas tų, kad mėgina paneigti aukščiausiu tarptautiniu lygiu nustatytą tiesą. Esu tikras, kad Nyderlandų teisėtvarkos objektyvumas ir nešališkumas užbaigs šį kelią.“

„Tai mūsų bendra atsakomybė dėl tų, kieno plakančios širdys lygiai prieš trejus metus buvo sustabdytos Rusijos raketos, atminimo“, – pažymėjo P.Porošenka.

Minint trečiąsias katastrofos metines Kijeve neplanuojama jokių oficialių renginių, bet vietos gyventojai ketina nelaimės vietoje separatistų kontroliuojamoje teritorijoje surengti nedidelę religinę ceremoniją.

Po 2014 metų pradžioje Kijeve įvykusios proeuropietiškos Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliaus remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o šalies rytuose vėliau prasidėjo ginkluotas konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos vyriausybės.

Vakarų šalys ir Kijevas kaltina Maskvą pakursčius konfliktą Rytų Ukrainoje, per daugiau kaip trejus metus nusinešusį daug kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Rusija neigia siunčianti į Rytų Ukrainą savo karius ir ginklus, nors daugybė įrodymų byloja, jog Maskva yra įsitraukusi į nepaskelbtą karą.