Po penkias valandas trukusių įtemptų debatų 450 vietų parlamente įstatymų leidėjai 276 balsų dauguma priėmė nutarimą įvesti karo padėtį 30 dienų nuo lapkričio 28 dienos.

Ši padėtis galios Vinycios, Luhansko, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Charkovo, Černigovo, Chersono srityse ir Azovo-Kerčės akvatorijoje.

Karo padėties įstatymas numato dalinę mobilizaciją ir šalies oro erdvės gynybos stiprinimą. Parlamentui pateiktame dokumente taip pat kalbama apie kovos su terorizmu ir informacinio saugumo priemonių stiprinimą.

Ukrainos prezidentas siūlė skelbti 30 dienų karo padėtį

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pasiūlė šalyje paskelbti 30 dienų karo padėtį, o ne 60 dienų, kaip siūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (SNBO), kad nebūtų sutrikdyta rinkimų kampanijos pradžia.

SNBO pirmadienį paryčiais pasiūlė įvesti šalyje 60 dienų karo padėtį po ankstesnę dieną Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Rusijos laivai taranavo, apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus.

„SNBO man šiandien rekomendavo įvesti karo padėtį 60-čiai dienų. Noriu paskelbti jums savo sprendimą: siūlysiu parlamentui įvesti karo padėtį 30-čiai dienų. Kodėl? Kad karo padėtis nepersidengtų su rinkimų kampanijos pradžia“, – P. Porošenka sakė savo kreipimesi per televiziją.

Įprasti Ukrainos prezidento rinkimai turėtų įvykti ateinančių metų kovo pabaigoje.

Rusija pasiruošusi pradėti didelę sausumos pajėgų operaciją prieš Ukrainą

Rusija pasiruošusi pradėti didelę sausumos pajėgų operaciją prieš Ukrainą, pirmadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Petro Porošenka.

„Žvalgybos duomenys liudija apie rimtą iš sausumos kylančią grėsmę Ukrainai. Laikau rankose įslaptintą dokumentą – mūsų žvalgybos institucijų suvestinę. Čia keliuose puslapiuose išsamiai aprašytos viso priešininko pajėgos, dislokuotos šimtų, ar net dešimčių, kilometrų atstumu nuo mūsų sienos“, – per televiziją sakytoje kalboje pabrėžė P. Porošenka.

„Jos pasiruošusios be kurią akimirką nedelsdamos įsiveržti į Ukrainą“, – pareiškė jis.

Prezidentas pridūrė, kad jo minėtos pajėgos turi lėktuvų, sraigtasparnių, tankų, raketų sistemų ir šarvuočių.

Rusija ruošiasi teisti užgrobtų Ukrainos kariuomenės laivų įgulas

Netoli Kerčės sąsiaurio sulaikytos Ukrainos karinių laivų įgulos stos prieš teismą, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango Rusijos senatorius.

„Laivai nugabenti į Kerčę. Įgulos areštuotos ir bus perduotos teismui. Kapitonai ir įgulų nariai bus tinkamai nubausti“, – Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininką Viktorą Bondarevą cituoja jo spaudos tarnyba.

Kiek anksčiau Rusijos žmogaus teisių kontrolierė Tatjana Moskalkova informavo, kad rusų pasieniečiai Kerčės sąsiauryje sulaikė 24 jūreivius – esą pavojingai ten manevravusių Ukrainos laivų įgulų narius.

V. Bondarevas įsitikinęs, kad Rusijos sprendimas panaudoti prieš ukrainiečių laivus ginklus yra visiškai teisėtas, nes šie laivai, parlamentaro teigimu, pažeidė Rusijos sieną.

„Neteisėtai į Rusijos vandenis patekę „Berdiansk“, „Nikopol“ ir „Jany Kapu“ įvykdė nusikaltimą. Bet koks suverenios valstybės sienos pažeidimas kelia potencialią grėsmę, kuriai likviduoti galima ir privalu imtis visų adekvačių priemonių. Ukrainos laivai pavojingai manevravo, įplaukė į mūsų akvatoriją. Būtų nusikaltimas nesureaguoti“, – patikino V. Bondarevas.

Padidino įtampą Rusijos ir Ukrainos santykiuose

Kijevo ir Maskvos santykius pirmadienį ištikus didžiausiai pastarųjų metų krizei, Ukrainos sąjungininkės Vakaruose reikalauja, kad Rusija grąžintų tris ukrainiečių laivus, kuriuos apšaudė ir perėmė Kerčės sąsiauryje.

Šis incidentas reikšmingai padidino įtampą regione bei išprovokavo nuogąstavimus, kad padėtis gali dar paaštrėti. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sekmadienį rengia neeilinį posėdį. NATO taip pat šaukia pasitarimą dėl šio incidento.

Ukrainos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją panaudojus jėgą be pateisinamos priežasties, o Kijevas ragina savo partneres sugriežtinti esamas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl Krymo aneksijos ir vaidmens rusenančiame Rytų Ukrainos konflikte tarp vyriausybės ir prorusiškų separatistų.

„Tai yra iš anksto suplanuota Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą“, – Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas sakė žurnalistams Kijeve.

„Reikalausime (JT Saugumo Taryboje), kad nedelsiant būtų paleisti mūsų jūrininkai ir laivai“, – pridūrė jis.

Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, šiuo metu vyksta derybos su ES ir kitomis šalimis dėl sankcijų Rusijai išplėtimo.

Tuo tarpu Maskva atsakomybę už incidentą Kerčėje priskyrė Kijevui.

„Rusijos pusė veikė griežtai laikydamasi savo ir tarptautinių įstatymų“, – per kasdienę spaudos konferenciją pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Dėl šio incidento Rusija taip pat įteikė protesto notą Ukrainos laikinajam reikalų patikėtiniui Maskvoje Ruslanui Nimčynskiui.

Pavojingi veiksmai

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina sąmoningai ruošė provokaciją ir ėmėsi „pavojingų veiksmų“, sukėlusių pavojų šalimais buvusiems laivams.

Incidentas įvyko, kai Ukrainos karinio jūrų laivyno du mažieji šarvuotieji kateriai bei vienas vilkikas plaukė iš Odesos į Mariupolio uostą per Kerčės sąsiaurį, jungiantį Juodąją ir Azovo jūras, kuriuo bendrai naudojasi Rusija ir Ukraina.

Ukraina pareiškė, kad Rusijos pasienio apsaugos laivas taranavo ukrainiečių vilkiką, apšaudė laivus ir neleido jiems pajudėti. Rusų tanklaivis blokavo Kerčės sąsiaurį, o virš rajono skraidė Rusijos kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai.

Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba (FSB), atsakinga už pasienio pajėgas, patvirtino, kad prieš ukrainiečių laivus buvo panaudoti šaunamieji ginklai ir kad laivai buvo perimti. Tačiau FSB teigimu, ukrainiečių laivai „pažeidė Rusijos valstybės sieną“.

Ukraina skelbia, jog per šį incidentą nukentėjo šeši jos kariai, du iš jų – sunkiai. Tuo metu FSB pranešė, kad tik trys kariai patyrė gyvybei pavojaus nekeliančių sužeidimų ir kad jiems buvo suteikta medicininė pagalba.

Rusijos naujienų agentūros, cituodamos Krymo uosto pareigūnus, pranešė, kad pirmadienio rytą laivų eismas sąsiauryje buvo atnaujintas.

Ši konfrontacija yra pavojingas įvykis seniai besitęsiančiame Ukrainos, Maskvos ir jos remiamų sukilėlių konflikte rytinėje Ukrainoje, per kurį žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga jau anksčiau įvedė sankcijas Rusijai dėl jos dalyvavimo šiame konflikte. Pirmadienį Europos sostinės vėl išreiškė savo paramą Kijevui.

„Smerkiu Rusijos jėgos panaudojimą Azovo jūroje. Rusijos valdžia privalo grąžinti ukrainiečių jūrininkus ir laivus, taip pat susilaikyti nuo tolesnių provokacijų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Įtampa Kerčės sąsiauryje

Prancūzija taip pat paragino Rusiją paleisti ukrainiečių jūrininkus ir laivus. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „neatrodo, jog kažkas gali pateisinti (Rusijos) jėgos panaudojimą“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Masas (Heikas Masas) sakė, kad Rusijos vykdoma Azovo jūros „blokada“ yra „nepriimtina“.

Kerčės sąsiauryje pastaruoju metu auga įtampa, ypač Rusija pastačius naująjį tiltą, jungiantį jos žemyninę teritoriją su 2014 metais aneksuotu Krymu.

Kijevas kaltina Maskvą neleidžiant Ukrainos laivams plaukti per šį sąsiaurį, kuris yra vienintelis vandens kelias, jungiantis Azovo jūrą su Juodąja jūra.

Pastaraisiais mėnesiais abi šalys dislokavo daugiau karinio jūrų laivyno ir pasienio apsaugos laivų šiame rajone.

„Šis incidentas žymi reikšmingą Rusijos ir Ukrainos konflikto eskalaciją“, – sako Londone įsikūrusi politinių konsultacijų bendrovė „Eurasia Group“. 

„Vakarų vyriausybės dėl šio incidento palaikys Ukrainą prieš Rusiją..., todėl veikiausiai bus imtasi naujų sankcijų prieš Rusiją“, – nurodoma pranešime.

Tuo metu Ukrainos vadovas Petro Porošenka vėlų vakarą surengė pasitarimą su kariuomenės vadais dėl karo padėties šalyje įvedimo, „siekiant užtikrinti piliečių saugumą“.

Pasak „Eurasia Group“, karo padėties įvedimas gali sukelti didelių pasekmių šalyje, ypač artėjant kovą numatytiems prezidento rinkimams ir smukus P. Porošenkos populiarumo reitingui.

„Porošenka nesiėmė tokių veiksmų net per patį konflikto piką 2014 ir 2015 metais. Tai kelia susirūpinimą, kad ... gali būti atidėti prezidento rinkimai“, – nurodė bendrovė. 

Vis dėlto naujausias prezidento pasiūlymas sutrumpinti karo padėties laikotarpį šio sutrikdymo gali padėti išvengti.

Keliuose Ukrainos miestuose susirinkę protestuotojai pasmerkė Rusijos veiksmus. Kijeve keli šimtai dešiniųjų radikalų aktyvistų surengė eiseną į parlamentą.

Berlynas: Vokietija ir Prancūzija gali padėti spręsti krizę

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas (Heikas Masas) pirmadienį pasiūlė, kad Prancūzija ir Vokietija tarpininkautų mėginant išspręsti rimtą Maskvos ir Kijevo santykių krizę, kilusią Rusijos laivams Kerčės sąsiauryje apšaudžius ir perėmus tris ukrainiečių laivus.

Madride besilankantis H. Maasas pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija „dės bendras pastangas, prireikus – kaip tarpininkės, siekdamos išvengti konflikto, galinčio nuvesti iki rimtos krizės“, šių šalių atstovams susitikus su kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos.

Visų keturių valstybių užsienio reikalų ministerijų pareigūnai pirmadienį ruošėsi deryboms, kurias surengti buvo planuota dar prieš kilus sekmadienio krizei. Ji prasidėjo Rusijai perėmus tris Ukrainos laivus, kuriuos kaltina nelegaliai įplaukus į Rusijos vandenis prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų.

Anot H. Maaso, tai būtų „pirmoji galimybė surinkti visas konflikto šalis.“

Anot H. Maaso, užsitęsęs Kijevo konfliktas su Maskva bei prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje kelia „pavojų Europos saugumui, tad mes abu stengsimės pagaliau rasti politinį sprendinį, kurį jau seniai turėjome surasti“.