„Tai, kas vyksta, žinoma, yra tragedija – mūsų bendra tragedija. Tačiau tai nėra mūsų politikos rezultatas. Tai trečiųjų šalių politikos rezultatas“, – sakė Rusijos vadovas per televiziją transliuotame susitikime su aukšto rango kariniais pareigūnais.
Toliau plėtos savo branduolinių pajėgų kovinę parengtį
Kremliaus šeimininkas V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskvos puolimo Vakarų remiamoje Ukrainoje fone Rusija toliau plėtos savo karinį potencialą ir branduolinių pajėgų kovinę parengtį.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos ir koviniai pajėgumai nuolat ir kasdien didėja. Ir šį procesą mes, žinoma, tęsime“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime gynybos klausimais ir pridūrė, kad Rusija taip pat „gerins savo branduolinės triados kovinę parengtį“.
Šalies branduolines pajėgas jis apibūdino kaip „pagrindinę Rusijos suverenumo garantiją“.
Rusijos lyderis atkreipė dėmesį į naujausią hipergarsinę sparnuotąją raketą „Cirkon“, kurią Maskvos ginkluotosios pajėgos galės naudoti nuo sausio mėnesio.
„Sausio pradžioje fregata „Admiral Gorškov“ bus aprūpinta nauja hipergarsine raketa „Cirkon“, neturinčia analogų pasaulyje“, – sakė V. Putinas.
Jau beveik dešimt mėnesių trunkančiame kare Ukrainoje Maskva patyrė nemažai nesėkmių.
V. Putinas karą Ukrainoje trečiadienį pavadino „bendra tragedija“, tačiau dėl prasidėjusių karo veiksmų kaltę suvertė Ukrainai ir jos sąjungininkams, o ne Maskvai.
„Tai, kas vyksta, žinoma, yra tragedija – mūsų bendra tragedija. Tačiau tai nėra mūsų politikos rezultatas. Tai trečiųjų šalių politikos rezultatas“, – sakė Rusijos vadovas.
Planai plėsti kariuomenę
Kiek anksčiau Kremlius pareiškė, kad tolesnis ginklų tiekimas Ukrainai dar labiau pagilins konfliktą, Vašingtonui, kaip tikimasi, per ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio vizitą Baltuosiuose rūmuose paskelbsiant apie naują ginklų paketą Kyjivui.
„Visa tai neabejotinai aštrina konfliktą ir nežada nieko gero Ukrainai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kalbėdamas per susitikimą su aukščiausio rango kariškiais, V. Putinas sakė, kad Maskva panaudos kovinę patirtį savo ginkluotosioms pajėgoms stiprinti. Jis liepė kariuomenės vadams išanalizuoti Ukrainos naudojamus vakarietiškus ginklus, kad galėtų „vystyti mūsų ginkluotąsias pajėgas ir stiprinti mūsų karių pajėgumus“.
Jis sakė, kad šalies kariuomenė turėtų pasimokyti ir modernizuotis, remdamasi patirtimi Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu savo ruožtu sakė, kad Maskvos pajėgos Ukrainoje susiduria su Vakarų, tiekiančių Kyjivui ginklus ir finansinę pagalbą, „jungtinėmis jėgomis“.
„Ukrainoje rusų kariai priešinasi jungtinėms Vakarų jėgoms“, – sakė S. Šoigu.
Gynybos ministras taip pat paskelbė apie Rusijos planus įkurti bazes, kad teiktų paramą savo laivynui dviejuose Ukrainos pietuose esančiuose uostamiesčiuose, kuriuos Maskva užėmė per savo puolimą.
„Berdiansko ir Mariupolio uostai veikia visavertiškai. Planuojame juose dislokuoti aptarnaujančių laivų, avarinių gelbėjimo tarnybų ir karinio jūrų laivyno laivų remonto padalinių bazes“, – pranešime sakė S. Šoigu.
Be to, S. Šoigu pasiūlė jo šalies kariuomenę praplėsti nuo dabartinio milijono iki 1,5 mln. karių.
S. Šoigu trečiadienį pareiškė, kad į šį skaičių turėtų būti įtraukta 695 tūkst. karių pagal savanorių sutartis. Jis nepasakė, kada kariuomenė planuoja pasiekti minimą skaičių.
Anot jo, Rusijos kariuomenė, atsižvelgdama į Suomijos ir Švedijos planus prisijungti prie NATO, šalies vakaruose formuos naujus dalinius.
