Viešos Ukrainos ir Rusijos derybos nevyksta, o remiantis V. Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimais, atrodo, kad abi pusės kaip niekada nutolusios viena nuo kitos, kalbant apie galimo taikos susitarimo sąlygas.
Šį mėnesį V. Zelenskis Šveicarijoje surengė svarbų tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą, siekdamas sutelkti paramą Ukrainos pozicijai. Rusija ten nebuvo pakviesta.
„Mums labai svarbu parodyti karo užbaigimo planą, kuriam pritartų didžioji pasaulio dalis“, – penktadienį sakė V. Zelenskis.
„Tai diplomatinis kelias, kurį mes rengiame“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kyjive kartu su Ukrainoje viešinčia Slovėnijos prezidente Nataša Pirc Musar.
Į dvi dienas Šveicarijoje vykusį viršūnių susitikimą su V. Zelenskiu vadovus ir aukšto rango pareigūnus atsiuntė daugiau kaip 90 šalių.
Dauguma jų pritarė galutiniam komunikatui, kuriame pabrėžiama, kad bet kokiame susitarime turi būti gerbiamas Ukrainos teritorinis vientisumas.
Tačiau kai kurios didelės šalys, pavyzdžiui, Indija, su baigiamuoju pareiškimu nesutiko. Kitos, pavyzdžiui, Rusijos sąjungininkė Kinija, boikotavo viršūnių susitikimą, nepatenkintos, kad nebuvo pakviesta Maskva.
Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad prieš pradedant taikos derybas Rusija privalo išvesti savo karius iš jos tarptautiniu mastu pripažintos teritorijos, įskaitant 2014 metais Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį.
Tuo metu V. Putinas, 2022 metų vasarį pradėjęs plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, reikalauja, kad Ukraina faktiškai kapituliuotų, ir užleistų rusams teritorijas savo rytuose ir pietuose.
Ketvirtadienį Briuselyje V. Zelenskis sakė, kad per kelis mėnesius pateiks išsamų planą.
„Neturime daug laiko“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į didelį karių ir civilių aukų skaičių.
Rusijos kariai pamažu žengia į priekį mūšio lauke ir penktadienį pareiškė užėmę dar vieną nedidelį pasienio kaimą.
Šiuo metu rusai okupavę maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos. 2022 metais Rusija teigė aneksavusi dar keturis Ukrainos regionus, iš kurių nė vieno visiškai nekontroliuoja. Šių aneksijų nepripažįsta nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai Vakaruose.
Ukraina kliaujasi Vakarų finansine ir karine pagalba, kad atremtų įsiveržusias Rusijos pajėgas, tačiau daugiau nei dvejus metus tęsiantis plataus masto karui susiduria su karių ir ginkluotės trūkumu.