Rusijos kariams pritrūko vos kelių minučių, kad rastų jį ir jo šeimą pirmosiomis karo valandomis – jų šūviai girdėjosi V. Zelenskio kabinete.

Ukrainos kariškiai pranešė V. Zelenskiui, kad Rusijos smogikai parašiutais nusileido į Kijevą, kad nužudytų ar sučiuptų jį ir jo šeimą.

Pirmąją karo naktį aplink vyriausybės kvartalą kilo susišaudymai. Apsaugininkai pastato viduje užgesino šviesas ir V. Zelenskiui bei jo padėjėjams atnešė neperšaunamų liemenių bei šautuvų. Tik keli iš jų mokėjo elgtis su ginklais. Vienas iš jų buvo Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos veteranas Oleksijus Arestovičius. Pasak jo, Rusijos kariuomenė du kartus bandė šturmuoti pastatą.

Aš pasenau nuo visos šios išminties, kurios niekada nenorėjau.

Vėliau V. Zelenskis pripažino, kad pastate tuo metu buvo ir jo žmona bei vaikai.

JAV tuomet pasiūlė evakuoti Ukrainos prezidentą – planuota, kad Lenkijoje jis galėtų ir toliau vadovauti iš tolo. Nė vienas V. Zelenskio patarėjas neprisimena, kad jis būtų rimtai svarstęs tokį pasiūlymą. Kalbėdamas su amerikiečiais, jis tąkart pasakė savo skambiąją frazę: „Man reikia amunicijos, o ne pavėžėjimo“.

Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po invazijos, V. Zelenskis pasikeitė. Jo veide atsirado naujų raukšlių, ir jis nebeieško kambaryje savo patarėjų, norėdamas atsakyt į klausimą.

„Aš pasenau“, – prisipažino jis. „Aš pasenau nuo visos šios išminties, kurios niekada nenorėjau. Tai išmintis, susijusi su žuvusių žmonių skaičiumi ir rusų karių įvykdytais kankinimais. Jei atvirai, aš niekada neturėjau tikslo įgyti tokių žinių“, – „Time“ sakė V. Zelenskis.