Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra IRNA.

„Per šiuos įvykius žuvo 230 žmonių, šeši iš jų buvo agentai ir saugumo pajėgų nariai“, – nurodė parlamento Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas Mojtaba Zolnouras (Modžtaba Zolnuras).

„Dvidešimt procentų iš jų buvo tvarką palaikiusių pajėgų (nariai)“, – nurodė jis ir pažymėjo, kad tarp jų yra policininkų, saugumo ir žvalgybos pajėgų, taip pat savanoriškų pajėgų „Basij“ narių. Dalies „Basij“ vyriausybė nekontroliuoja, ji laikoma neoficialia.

Tarp sužeistųjų yra maždaug 2 tūkst. civilių ir 5 tūkst. pajėgų narių, dislokuotų užtikrinti įstatymo ir tvarkos, priduriama pranešime.

Demonstracijos Irane prasidėjo lapkričio 15 dieną keliuose miestuose, o paskui išplito į mažiausiai 100 urbanistinių centrų visoje šalyje, vyriausybei netikėtai nusprendus iki 200 proc. padidinti benzino kainas.

Buvo padeginėjamos degalinės, puldinėjamos policijos nuovados, plėšiamos parduotuvės, kol buvo beveik visiškai išjungtas internetas ir įsikišo saugumo pajėgos.

Pareigūnai ne kartą atmetė ir melu vadino užsienio žiniasklaidos ir žmogaus teisių gynimo organizcijų pateikiamus aukų skaičius.

Londone įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ nurodo, kad žuvo 304 žmonės, o Jungtinių Tautų nepriklausomų ekspertų grupė gruodžio mėnesį nurodė, kad, remiantis nepatvirtintais pranešimais, galėjo žūti 400 žmonių, įskaitant mažiausiai 12 vaikų.

Jungtinės Valstijos tvirtino, kad per smurtą Irane žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.

Kaip sakė M. Zolnouras, 7 proc. iš 230 aukų „žuvo per tiesiogines konfrontacijas su saugumo pajėgomis“ ir buvo daugiausia „riaušininkai, ginkluoti pusiau automatiniais ginklais ir kulkosvaidžiais“.

Jis pridūrė, kad 26 proc. aukų „nebuvo tarp riaušininkų“ ir kad jos „žuvo dėl nežinomų priežasčių“, pavyzdžiui, šovus joms „į širdį iš septynių metrų atstumo ar į smilkinį iš trijų metrų atstumo“.

Parlamentaras tvirtino, kad tais atvejais saugumo pajėgos buvo pernelyg toli nuo protestuotojų ir negalėjo to padaryti.

„Daug žmonių žuvo nuo kulkų, kurios nėra naudojamos“ standartiniams Irano ginklams, sakė jis.

16 proc. aukų žuvo puldami karines bazes ir policijos nuovadas, o 31 proc. – viešose vietose, tokiose kaip parduotuvių centrai, bankai ir degalinės.

M. Zolnouro teigimu, už smurtą atsakingi asmenys siekė pasinaudoti neramumais ir „nuversti“ sistemą.

Iranas tuo metu dėl smurto kaltino „banditus“, kuriuos remia jo priešininkai JAV, Izraelis ir Saudo Arabija.

Iranas taip pat minėjo išeivijoje gyvenančius rojalistus ir išeivijos Irano liaudies mudžahedų organizaciją (MEK), buvusius sukilėlius, kuriuos laiko „teroristiniu kultu“.