Iranas jau seniai perspėjo, kad Vašingtonui užpuolus, jis taikysis į amerikiečių turtą regione, kuris iš principo turėtų apimti ir Turkiją – JAV kariai dislokuoti keliose bazėse šioje NATO narėje.
Nuo konflikto pradžios ankstyvą šeštadienį Iranas leidžia raketas ir dronus visuose Artimuosiuose Rytuose, smogdamas Izraeliui, Irakui, Jordanijai ir visoms šešioms Persijos įlankos valstybėms, šiais smūgiais siekdamas pakenkti JAV taikiniams.
Tačiau Teheranas nerengia smūgių Turkijoje, nepaisant kelių itin jautrių vietų, kuriose dislokuotas nenurodytas JAV karių skaičius.
Viena iš jų yra Indžirlikas netoli pietinio Adanos miesto, svarbi NATO oro bazė, dešimtmečius naudojama JAV karių, o kita – Kiuredžikas, bazė centrinėje Turkijoje, turinti NATO ankstyvojo perspėjimo radarų sistemą, galinčią aptikti Irano raketų paleidimus.
Nors Ankara kategoriškai neigia, kad radaro duomenys kada nors buvo naudojami padėti Izraeliui, vien jos egzistavimas nervina Teheraną.
„Anksčiau Irano pareigūnai badė pirštu Kiuredžiką, norėdami parodyti nepasitenkinimą dėl radarų įrenginių, tačiau (...) šiuo metu atakuoti NATO šalį, tokią kaip Turkija, Iranui būtų dar rizikingesnis lošimas“, – sakė Gonul Tol iš Vašingtone įsikūrusio Artimųjų Rytų instituto.
Bazės yra itin jautrus klausimas Turkijai, o policija šeštadienį sulaikė tris žurnalistus už „nacionalinio saugumo pažeidimus“ dėl filmuotos medžiagos, nufilmuotos netoli Indžirliko netrukus po to, kai Iranas pradėjo savo smūgius.
Pirmadienį Ankara griežtai paneigė nepagrįstus internetinius gandus, esą „JAV karinė bazė Turkijoje buvo atakuota“, teigdama, kad nėra „užsienio“ valdomų bazių ir „jokio išpuolio prieš mūsų šalį“.
„Ypatingai didelė rizika“
Skirtingai nei smūgiai Persijos įlankos šalims, ataka prieš Turkiją Iranui būtų ne mažos rizikos „pranešimų operacija“, o „didelės kainos strateginis lošimas“, sakė Arifas Keskinas, Irano ekspertas iš Ankaros universiteto.
„Tiesioginis karinis žingsnis prieš Turkiją rizikuotų išprovokuoti simetrišką Ankaros atsaką. Tai galėtų išstumti konfliktą už valdomų ribų“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Ataka prieš NATO narę taip pat galėtų suaktyvinti karinio aljanso kolektyvinės gynybos mechanizmus, o tai „dramatiškai padidintų strateginę kainą“, sakė jis.
Serhanas Afacanas (Serchanas Afadžanas), Ankaros Irano studijų centro (IRAM) direktorius, sakė, kad Iranas, atrodo, rėmėsi tuo, kad nė viena iš Persijos įlankos valstybių nekeršys – o Turkijos atveju taip nebūtų.
„Iranas neturi nei strateginio stimulo, nei ketinimo taikytis į bet kurią Turkijos vietą. Tokių veiksmų rizika Teheranui būtų itin didelė tiek politiškai, tiek kariniu požiūriu“, – sakė jis.
Tokiu būdu Teheranas taip pat rizikuotų izoliuoti vieną iš paskutinių galimų derybų kelių.
„Iranas ir toliau vertina Turkijos potencialų vaidmenį deeskalacijoje ir diplomatinėje mediacijoje. Nusitaikymas į Turkiją pakenktų šiam kanalui tuo metu, kai dialogas išlieka itin svarbus“, – sakė jis AFP.
Svarbus kaimynas
Turkija įnirtingai dirbo diplomatiniais kanalais, kad išvengtų karinės konfrontacijos, tačiau nuo šeštadienio siekė išlaikyti neutralią poziciją.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė esąs labai susirūpinęs dėl išpuolių, taip pat pasmerkė Irano atsakomuosius smūgius, pažadėdamas sustiprinti diplomatines pastangas, kad šalys grįžtų prie derybų stalo.
Teheranui Ankara išliko „kritiškai svarbiu diplomatiniu veikėju“, kuris galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užkulisinėje diplomatijoje, sakė A. Keskinas.
„Ataka prieš Turkiją susiaurintų Irano diplomatinę manevravimo erdvę ir nutrauktų krizių valdymo kelią, kurio jam vėliau gali prireikti“, – mano jis.
Tai taip pat rizikuotų pastūmėti Ankarą į „priešingą stovyklą“, o tai galėtų blogai atsiliepti Teheranui, atsižvelgiant į Turkijos geostrateginę padėtį, sakė jis.
„Irano pasirinkimas neatakuoti Turkijos nėra geros valios klausimas, o labai sluoksniuoto strateginio skaičiavimo rezultatas“, – sakė analitikas.
Naujausi komentarai