Šiuo metu jis yra vienas labiausiai ieškomų bėglių Europoje.

Miuncheno apygardos teismo atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad institucija gavo J. Maršaleko laišką, tačiau atsisakė komentuoti jo turinį.

Iki šio laiško apie J. Maršaleką nieko nebuvo girdėti.

J. Maršalekas – šešėlinis veikėjas, susijęs su užsienio žvalgybos tarnybomis. 2020 metais jis išvengė arešto, surengęs įžūlų pabėgimą iš Vienos privačiu lėktuvu.

Paskutinį kartą jis buvo pastebėtas Rusijoje.

2020 metų birželį „Wirecard“, kadaise garsi internetinių mokėjimų bendrovė, žlugo po to, kai buvo priversta pripažinti, kad 1,9 mlrd. eurų grynųjų pinigų, kurie turėjo būti saugomi patikėtinių sąskaitose Azijoje, iš tikrųjų nebuvo.

Austrijoje gimęs buvęs įmonės generalinis direktorius Markusas Braunas kartu su buvusiu „Wirecard“ apskaitos vadovu Stephanu von Erffa (Stefanu fon Ėrfa) ir buvusiu „Wirecard“ Dubajaus filialo vadovu Oliveriu Bellenhausu (Oliveriu Belenhausu) teisiami nuo gruodžio mėnesio.

Prokurorai tvirtina, kad trijulė sukūrė pajamų srautus su trečiųjų šalių bendrovėmis, kad išpūstų „Wirecard“ sąskaitas ir nuostolingai dirbanti bendrovė atrodytų pelninga.

J. Maršaleko advokatas Frankas Ecksteinas (Frankas Ekšteinas), su kuriuo susisiekė naujienų agentūra AFP, taip pat nepateikė daug informacijos apie tai, kas buvo ieškomo asmens laiške teismui.

Jis sakė, kad „kalbėjome apie įvairius aspektus ir įvairius asmenis“, susijusius su „Wirecard“ byla.

Dienraštis „Wirtschaftswoche“, remdamasis baudžiamosios teisės šaltiniais, pranešė, kad J. Maršaleko laiške daugiausia kaltinimų pateikta O. Bellenhausui.

O. Bellenhausas prisipažino sukčiavęs ir tapo pagrindiniu kaltinimo liudytoju. Gruodį jis teisėjams sakė, kad „Wirecard“ nuo pat pradžių buvo sukčiai, o M. Braunas buvo „visa ko pagrindas“.

Daugiau nei dvejus metus suimtas M. Braunas visada neigė savo kaltę. Jo gynybos komanda J. Maršaleką vadina pagrindiniu organizatoriumi.

„Wirecard“ žlugimas sukrėtė Vokietiją ir prilygo JAV energetikos milžinės „Enron“ finansiniam skandalui 2000-ųjų pradžioje.

Tyrimas vyks iki 2024 metų.