– Kokius pastebite signalus?
– Signalų daug. Reikia pripažinti, kad nevyriausybinių organizacijų atstovai yra labai aktyvūs. Savanoriai teikia savo įžvalgas bei pastebėjimus ir stengiasi iškelti aikštėn galėjusius atsitikti atvejus. Tiesa, nesiremiame vien tuo, kas ateina iš išorės. Policija taip pat aktyviai stebi viešąją erdvę. Užsieniečių registracijos centruose esantys policijos apsaugos koordinatoriai yra instruktuoti, ką turėtų daryti ir į ką atkreipti dėmesį. Besidarbuojant su atvykusiais Ukrainos piliečiais yra vykdoma pakankamai daug tikslinių priemonių, orientuotų į neviešus dalykus, tai yra policijos kasdieninė duona. Vyksta nuolatinė visų įvykių, kurie gali indikuoti ar būti susiję su potencialiomis grėsmėmis, analizė ir stebėsena.
Vyksta nuolatinė visų įvykių, kurie gali indikuoti ar būti susiję su potencialiomis grėsmėmis, analizė ir stebėsena.
– Kas dėl ukrainiečių pabėgėlių Lietuvoje pareigūnams kelia didžiausią susirūpinimą?
– Policija turi visas ekspertines žinias, kitų valstybių patirtis, susijusias su prekyba žmonėmis, vadinamąjį modus operandi. Svarbu gauti kuo išsamesnę ir greitesnę informaciją apie realybe virstančias grėsmes. Šiuo metu Lietuvoje vyksta tik vienas su prekyba žmonėmis susijęs tyrimas. Iš kitų valstybių gauname panašią informaciją, jog tokių tyrimų nėra daug. Tačiau suprantame grėsmes ir budrumas yra padidintas. Prašome visų, nesvarbu, koks jų statusas, ar jie – savanoriai, ar priėmę ukrainiečius, ar žino, kad šalia jų gyvena pabėgėliai, kad pastebėję bet kokius įtarimą keliančius ženklus pasidalintų savo įtarimais su policija. Gali būti skambutis numeriu 112 ir aplinkybių, kurias sužinojo, pranešimas, gali būti atliekama per e.policiją, arba net realiai susitikus su bendruomenės pareigūnu. Policijoje informacija po to bus patikrinta.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Lietuvoje Ukrainos karo pabėgėlių – dešimtys tūkstančių. Natūralu, kad gali būti bandymų juos išnaudoti. Bet tikriausiai gali būti ir tokių atvejų, kai emocijos ima viršų ir žmogus galvoja, kad daro tikrai svarbų darbą. Ar Jūs nebijote, kad policija gali būti užversta visokiais skambučiais, nebūtinai tais pranešimais, kurie atitinka tikrovę?
– Policijoje dirbantys analitikai yra pakankamai stipriai aktyvuoti. Visi įvykiai, kuriuose randama, kad tai yra susiję su Ukrainos piliečiais, yra stebimi. Jeigu pastebima kokių nors indikacijų, nurodančių, kad tiems žmonėms gresia rizika, priimami sprendimai. Egzistuoja tam tikri algoritmai, pagal kuriuos analitikai dirba. Maksimaliai nėra reaguojama į kiekvieną įvykį. Pirmiausia yra įvertinama, o vėliau – pereinama prie realių veiksmų. Yra algoritmas, pagal kurį identifikuojami Ukrainos žmonės, kuriems gali kilti rizika dėl amžiaus ar dėl kitų aspektų. Policijos įstaigos orientuotos ir į individualius susitikimus su pabėgėliais, kad būtų galima gauti papildomos informacijos, išsiaiškinti situaciją, ar jiems yra reali rizika, ar jiems patiems labiau reiktų rūpintis, ar reikia policijos pagalbos.
– Kaip spręsti iššūkius, kai kalbama apie tai, kas Ukrainoje yra legalu, o Lietuvoje – ne?
– Galioja bendrasis principas – Lietuvoje galioja Lietuvos įstatymai. Jeigu ukrainietis atvyko į Lietuvą, jis privalo laikytis mūsų įstatymų. Jam galioja mūsų įstatymai iki tol, kol jis yra Lietuvos teritorijoje.
– Kokia situacija vyrauja kitose ES valstybėse?
– Egzistuoja įvairūs tarptautiniai kriminalinės policijos susižinojimo kanalai, pavyzdžiui, Europolas. Informacija nuolatos atnaujinama, keičiamasi ja tiek apie tyrimus, tiek apie grėsmes. Tas procesas ir iki šiol vyko, ir dabar nesustoja. Tačiau nėra daug realių faktų apie tokius tyrimus, kadangi tai, apie ką dabar kalbame, yra grėsmės, o ne faktai, kurie yra virtę tyrimais.
– Bendradarbiaujate ir su Ukrainos pareigūnais. Kokiu tempu informacija gaunama iš jų, žinant, kad šalis patiria karinę agresiją?
– Natūralu, kad yra bendradarbiavimo trikdžių. Yra prioritetai, pagal kuriuos galima sulaukti pagalbos iš kolegų Ukrainoje, bet tikrai ryšiai nenutrūkę. Pagal poreikį visuomet egzistuoja susisiekimo galimybės.
