Tokią nuomonę interviu agentūrai „Ukrinform“ išsakė į atsargą išėjęs Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) generolas leitenantas Heinrichas Braussas.

Buvęs karininkas teigė nerimaująs, kad V. Putinas jau dabar galbūt planuoja puolimą prieš NATO valstybę narę. Pavojingiausias scenarijus, jo nuomone, būtų, jei, Ukrainai toliau besiginant, jis bandytų „greitai, netikėtai užpulti vieną iš Baltijos šalių“, nes Baltijos šalys yra labiausiai pažeidžiamos galimos Rusijos agresijos požiūriu.

V. Putinas jau vykdo „netiesioginį“, t. y. hibridinį karą ne tik Ukrainoje, bet ir prieš Vakarų demokratijas, ypač Europoje. Vis dėlto jis gali eskaluoti jį į konvencinį puolimą, pavyzdžiui, per greitą, netikėtą, bet ribotą agresijos aktą, sakė H. Braussas.

Jis pažymėjo, kad kai kurie analitikai ir strategai mano, jog toks scenarijus įmanomas tik pasibaigus karui arba bent jau nutraukus ugnį Ukrainoje. Tačiau jis asmeniškai tuo abejoja.

„Bijau, kad rizikuoti mėgstantis žaidėjas Kremliuje gali planuoti kitą variantą – suduoti greitą smūgį vienai ar daugiau Baltijos šalių dar tebekariaudamas Ukrainoje ir tikėtis, kad mes nebūsime pasirengę laiku apsiginti“, – sakė H. Braussas.

Jo nuomone, jei V. Putinas tokį žingsnį derintų su branduoliniu šantažu, jis galėtų tikėtis, kad NATO, pirma, nesugebės laiku sustiprinti Baltijos šalių gynybos; ir antra, branduolinės eskalacijos baimė paralyžiuos sąjungininkus ir neleis jiems greitai suteikti karinės pagalbos Baltijos šalims.

Kaip pranešama, daugelio ekspertų vertinimu, V. Putinas gali būti pajėgus iki 2029 m. sukaupti pakankamai pajėgų, kad užpultų NATO, todėl Europa turi tik keletą metų tam pasiruošti.