Pagrindinis įtariamasis Anwaras Raslanas (Anvaras Raslanas), kaip įtariama, buvęs Sirijos valstybės saugumo pulkininkas, yra kaltinamas dėl nusikaltimų žmoniškumui, kai jis vadovavo Al Chatibo sulaikymo centrui Damaske.

57 metų kaltinamasis yra teisiamas už tai, kad nuo 2011 metų balandžio 29 dienos iki 2012 rugsėjo 7 dienos jo vadovaujamame centre buvo nužudyti 58 žmonės ir dar 4 tūkst. patyrė kankinimus.

Kitas kaltinamasis 43 metų Eyadas al Gharibas (Ejadas Garibas) yra kaltinamas bendrininkavimu vykdant nusikaltimus žmoniškumui. Jis prisidėjo prie protestuotojų suėmimo ir jų pristatymo į Al Chatibo sulaikymo centrą 2011 metų rudenį. Prieš teismą kaltinamasis stojo apsirengęs pilku švarku su gobtuvu, dalį jo veido dengė kaukė.

Abu vyrai kartu su šimtais tūkstančių kitų sirų pabėgo iš Sirijos paprašė prieglobsčio Vokietijoje, kur buvo suimti 2019 metų vasario mėnesį.

„Šis teismas yra pirma proga aukoms prabilti – ne tik viešai, bet ir teisme – apie tai, kas jiems įvyko ir kas tebevyksta Sirijoje“, – sakė ieškovus remiančio Berlyne įsikūrusio Europos konstitucinių ir žmogaus teisių centro (ECCHR) įkūrėjas Wolfgangas Kaleckas (Volfgangas Kalekas).

A. Raslanas ir E. al Gharibas yra tiesiami pagal universaliosios jurisdikcijos principą, leidžiantį užsienio valstybei vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus žmoniškumui.

Tai yra vienintelis būdas patraukti Sirijos valstybės nusikaltimų vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, nes Tarptautinio Baudžiamojo Teismo rankos yra surištos dėl Rusijos ir Kinijos veto, nurodė ECCHR.

Žmogaus teisių grupė „Amnesty International“ paragino kitas valstybes „pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir inicijuoti panašius procesus“.

„Koblenco byla turėtų būti griežtas perspėjimas, kad niekas neišvengs teisingumo, tiems, kurie šiuo metu vykdo nusikaltimus Sirijoje“, – sakoma organizacijos „Human Rights Watch“ pareiškime.

„Mušami kumščiais, laidais ir rimbais“

Per teismo procesą, kuris turėtų užtrukti mažiausiai iki rugpjūčio mėnesio, teismas turėtų išklausyti Al Chatibe kalėjusių, o vėliau į Europą pabėgusių asmenų liudijimų.

Ketvirtadienį skaitydamas kaltinimus valstybės prokuroras Jasperas Klinge (Jasperas Klingė) sakė, kad kalėjimo sąlygos buvo „nežmoniškos“.

Kaliniai, dauguma kurių buvo suimti už dalyvavimą anivyriausybinėse demonstracijose per Arabų pavasarį 2011 metais, buvo mušami „kumščiais, laidais ir rimbais“, prieš juos buvo naudojamas „elektros šokas“, sakė prokurorai.

Kiti būdavo „pakabinami už riešų taip, kad siekdavo žemę tik kojų pirštų galais“, ir „tokioje padėtyje būdavo toliau mušami“ arba „jiems kelias dienas nebuvo leidžiama miegoti“.

Tokiais „žiauriais fizinio ir pshichologinio smurto veiksmais“ buvo siekiama išgauti „prisipažinimus ir informaciją apie (Sirijos) opoziciją“, sakoma kaltinime.

Kai kas sakė, kad A. Raslanas buvo ne tik režimo marionetė, bet 2012 metais perėjo į opozicijos pusę ir po dvejų metų atvyko į Vokietiją.

Tuo metu W. Kalecko teigimu, jis buvo ne koks nors „senas kalėjimo prižiūrėtojas“, o žmogus, pasak prokurorų, turėjęs valdžią Sirijos režimo aparate.

Jeigu A. Raslanas bus pripažintas kaltu, jam gresia įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.

B. al Assadas viename interviu Kremliaus remiamam transliuotojui RT užstojo A. Raslaną dėl jam pareikštų kaltinimų.

„Mes kaip valstybė niekada negalvojome, kad kankinimai pataisys padėtį. Todėl mes jų tiesiog nenaudojame“, – sakė Sirijos prezidentas, pastaruosius 20 metų vadovaujantis šaliai geležiniu kumščiu.

Vis dėlto Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ teigia, kad B. al Assado režimo sulaikymo centruose nuo kankinimų ir siaubingų gyvenimo sąlygų mirė mažiausiai 60 tūkst. žmonių.