Kaip rašoma straipsnyje, „šimtai su Turkija susijusių Sirijos ginkluotų grupuočių narių dalyvavo mūšiuose tarp Azerbaidžano ir Armėnijos“. Leidinio duomenimis, „dar keli šimtai ruošiasi ten vykti“. Pasak publikacijos autorių, šią informaciją patvirtino du laikraščio šaltiniai Sirijoje, prisidedantys prie kovotojų permetimo.

Pagal „The Wall Street Journal“ šaltinių versiją, nuo liepos mėnesio „Sirijos sukilėlių grupuotėse ėmė sklisti informacija, kad Turkija verbuoja kovotojus dalyvauti karo veiksmuose“. Laikraščio žiniomis, rugsėjo viduryje kovotojai buvo pradėti siųsti iš Sirijos į konflikto zoną „grupėmis iki 100 žmonių“. Leidinio šaltinis Sirijoje, susijęs su ginkluotomis grupuotėmis, pareiškė, kad buvo permesta šimtai žmonių, bet „dešimtys jau grįžo, sunerimę dėl mūšių įnirtingumo“.

Straipsnyje cituojamas Sirijos sukilėlis, kuris teigia, kad į Kalnų Karabachą nusiųsti kovotojai per mėnesį gauna iki 2 tūkst. dolerių. Pasak kito šaltinio, „kovotojų iš Sirijos nuostoliai sparčiai didėja“ ir „apie 200 jų jau paprašė grąžinti juos atgal“.

Publikacijoje rašoma, jog Turkija surengė Azerbaidžane dviejų savaičių pratybas ir perdavė Azerbaidžanui smogiamųjų bepiločių skraidyklių. Leidinys pažymi, kad, JAV gynybos departamento duomenimis, anksčiau Turkija suorganizavo maždaug 5 tūkst. kovotojų permetimą iš Sirijos į Libiją. „Kovotojų siuntimas į Libiją ar Azerbaidžaną tapo įprastu reiškiniu“, - cituoja savo šaltinį Sirijoje straipsnio autoriai. „Žmonėms jau tas pats, už ką ar prieš ką kariauti, dabar jie klausia tik apie pinigus. Jie važiuos ten, kur pinigai“, - pridūrė jis.

Kaip konstatuojama straipsnyje, Turkija neigia kaltinimus, kad esą ji siunčia kovotojus iš Sirijos į Kalnų Karabachą. Azerbaidžanas taip pat tvirtina, kad jis nesinaudoja samdinių iš užsienio paslaugomis.

Praėjusią savaitę Maskvoje įvykusiose konsultacijose Baku ir Jerevanas susitarė nuo spalio 10 d. 12 valandos vietos laiku nutraukti ugnį humanitariniais tikslais, kad būtų apsikeista belaisviais ir žuvusiųjų kūnais, bet šalys kaltina viena kitą pažeidinėjant paliaubas.

Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje prasidėjo mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.