Sąmokslo teorijos

Ankaros partneriai iš Vakarų sako, kad aktyvisto byla buvo politiškai motyvuota. Dar prieš šį nuosprendį – kol dar nebuvo už nieką nuteistas – lieknas garbanotas filantropas kalėjime praleido apie puspenktų metų.

Šią savaitę O.Kavala nuteistas dėl kaltinimų, susijusių su visoje šalyje 2013 m. vykusiais protestais ir nesėkmingu bandymu įvykdyti perversmą 2016-aisiais. Pats aktyvistas neigia kaltinimus – jis apkaltino vyriausybę teisėtvarkos žmogžudyste.

„Tai sąmokslo teorijos, parengtos remiantis politiniais ir ideologiniais pagrindais“, – teisme prieš nuosprendį konstatavo O.Kavala.

Teisėjai užtruko mažiau nei valandą, kad paskelbtų nuosprendį vienoje didžiausio dėmesio pastaraisiais metais Turkijoje sulaukusių bylų.

O.Kavalos byla nuo pat šio Paryžiuje gimusio filantropo suėmimo 2017 m. spalį kėlė Turkijos ryšių su sąjungininkais Vakaruose įtampą.

Tuomet O.Kavala buvo geriausiai žinomas kaip švelniu tonu kalbantis verslininkas, iš savo asmeninio turto finansavęs kultūros iniciatyvas ir projektus, skirtus Turkijai ir jos istorinei priešei Armėnijai sutaikyti.

Tačiau turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jį laiko liberalių pažiūrų vengrų kilmės JAV milijardieriaus George'o Soroso agentu. Ankara kaltina G.Sorosą iš užsienio finansuojant pastangas nuversti turkų vyriausybę.

„Niekada negalėsime būti kartu su tokiais žmonėmis kaip O.Kavala“, – dar 2020-aisiais pareiškė R.T.Erdoganas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT)  teigia, kad 64 vyras nutildytas kaip žmogaus teisių gynėjas. Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad jo atvejis yra tik ledkalnio viršūnė, demonstruojanti Turkijos prezidento pasirinktą kryptį.

Kultūra, menas ir pilietiškumas

1982 m. Mančesterio universitete baigęs ekonomikos studijas, O.Kavala pradėjo vadovauti „Kavala Group“ kompanijoms. Jis atsidavė šeimos verslui, tačiau tuo pat metu labai domėjosi kultūrinėmis jėgomis, veikiančiomis Turkiją. Reaguodamas į slegiančią atmosferą po karinio perversmo 1980 m. rugsėjo 12 d., jis prisidėjo prie vienos leidyklos įkūrimo 1983-iaisiais, taip siekdamas įkvėpti teigiamų socialinių pokyčių.

Lūžis: dalyvavęs pagalbos veikloje po 1999 m. žemės drebėjimo, O.Kavala metė savo pareigas verslo pasaulyje ir atsidavė darbui pilietinės visuomenės srityje, dirbo įvairiose organizacijose ir projektuose. / AFP nuotr.

Vėlesniais metais tokie tikslai kaip kultūrų įvairovės pripažinimas, dialogas meno ir kultūros klausimais tapo kertiniais O.Kavalos dalyvavimo įvairiose iniciatyvose ir jų rėmimo akmenimis.

Dalyvavęs pagalbos veikloje po 1999 m. žemės drebėjimo, jis metė savo pareigas verslo pasaulyje ir atsidavė darbui pilietinės visuomenės srityje, dirbo įvairiose organizacijose ir projektuose.

2002 m. jis nusprendė sutelkti savo darbą į meną ir kultūrą, todėl kartu su bendraminčiais iš menų, verslo pasaulio ir pilietinės visuomenės įkūrė „Anadolu Kültür“. Grupės tikslai buvo sudaryti sąlygas kurti, stebėti ir dalytis menais ir kultūra Turkijoje, remti vietines iniciatyvas, pabrėžti kultūrų įvairovę ir teises, stiprinti vietos ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Per savo projektus O.Kavala stengėsi sujungti ne tik asmenis iš Turkijos, bet ir iš Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano.

„Anadolu Kültür“ taip pat vykdė projektus, skirtus vaikams, susiduriantiems su sunkiomis gyvenimo sąlygomis. Fotografijos dirbtuvės vaikams, surengtos po 2011 m. Van žemės drebėjimo, edukaciniai projektai jazidų pabėgėlių atžaloms ir dviem kalbomis Sirijos pabėgėlių vaikams parengtos knygos yra vieni svarbiausių šios srities projektų.

Žmonos kantrybė

O.Kavalos žmona Ayşe Buğra, ramaus balso garsi akademikė, dar visai neseniai kalėjime galėjo jį aplankyti tik du kartus per mėnesį. Prieš pusmetį ji BBC pasakojo, kad kiekvieno susitikimo metu juos skirdavo stiklo plokštė – dėl COVID-19 taisyklių.

„Stengiamės skaityti tas pačias knygas, – tada kalbėjo ji. – Rašome vienas kitam, dalijamės mintimis, dalijamės tuo, ką skaitome. Stengiamės gyventi, nepaisant visko.“

Pirmą kartą O.Kavala buvo apkaltintas 2013 m. prasidėjusių antivyriausybinių protestų organizavimu ir finansavimu. Jis buvo išteisintas, tačiau vos po kelių valandų jam buvo pareikšti nauji kaltinimai šnipinėjimu ir dalyvavimu 2016 m. perversme – tai ypatingi kaltinimai, sako JAV valstybės departamentas.

Stengiamės skaityti tas pačias knygas. Rašome vienas kitam, dalijamės mintimis, dalijamės tuo, ką skaitome. Stengiamės gyventi, nepaisant visko.

O.Kavalos knygomis išklotas biuras tebėra toks, koks buvo jo suėmimo metu – pilnas įrėmintų meno kūrinių, skulptūrų ir su didelėmis krūvomis popierių. „Jis yra visur“, – sakė jo žmona, apžvelgdama kambarį.

„Jis mokėjo gerai klausytis ir stengėsi suprasti. Visada jautė, kad gali kalbėtis su bet kuo. Dialogas jam buvo svarbus norint nutiesti tiltus tarp žmonių. Mano vyras ir toliau tai darė net ir šalyje didėjant poliarizacijai“, – pasakojo A.Buğra.

Iš savo kameros Silivri kalėjime Stambulo pakraštyje kuris laikas prieš nuosprendį O.Kavala BBC sakė, kad teismų sistema šalyje naudojama kaip atpildo priemonė, atitinkanti vyriausybės prioritetus. Jis žurnalistams atsiuntė rašytinius atsakymus.

„Po nepavykusio perversmo 2016 m. buvau suimtas be apčiuopiamų įrodymų ir pašalintas iš darbo viešajame sektoriuje; tai tapo įprasta praktika“, – rašė jis.

„Tai, kaip šiuo metu valdoma Turkija, neatrodo kaip tikra demokratija“, – pridūrė jis.

O.Kavala tada teigė, kad net jei ir išeitų iš kalėjimo, jis veikiausiai nesijaustų visiškai laisvas. „Kai būsiu paleistas, jausiu pareigą atidžiau pagalvoti, rasti tinkamus žodžius savo mintims išreikšti. Tikriausiai nuspręsiu kurį laiką nutylėti kai kurias problemas“, – dar prieš lemtingą teismo nuosprendį sakė jis.

Tyčiojosi iš EŽTT

Praėjo daugiau nei dveji metai nuo tada, kai EŽTT paskelbė įpareigojantį sprendimą, raginantį paleisti O.Kavalą. Dešimt Vakarų ambasadorių neseniai pakartojo šį raginimą, tačiau mainais sulaukė grasinimo būti išsiųsti iš Turkijos.

Tada prezidentas R.T.Erdoganas pradėjo puolimą prieš EŽTT ir tyčiojosi iš jo dėl ryšių su milijardieriumi filantropu G.Sorosu.

Šimtai tūkstančių žmonių susiduria su tokiais kvailais kaltinimais. Ir Turkijos kalėjimai pilni tokių žmonių.

„EŽTT priėmė sprendimą, – pareiškė jis. – Jie nori nuteisti Turkiją dėl šių Soroso likučių. Ar savo šalyje paleidžiate banditus, žudikus ar teroristus?“

Turkijos lyderis teisingumą yra palyginęs su augalu. „Per mažai laistant augalas išdžius, o perlaisčius – nuvys“, – sakė jis praėjusiais metais, paskelbdamas šalies žmogaus teisių veiksmų planą.

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos teigia, kad tikrasis planas yra išardyti žmogaus teisių apsaugą ir pakenkti teisinei valstybei.

„Demokratija nyksta“, – sako Emma Sinclair-Webb iš „Human Rights Watch“ organizacijos Stambulo padalinio.

„Dešimtys tūkstančių buvo sulaikyti dėl fiktyvių kaltinimų terorizmu. Turkija veikia uždarydama savo kritikus“, – pridūrė ji.

Karo šešėlyje

Iš pažiūros nepagrįsti ir nuolat keičiami kaltinimai O.Kavalai padarė jį didėjančių R.T.Erdogano autoritarinių polinkių antrame jo valdymo dešimtmetyje simboliu tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms ir Vakarų vyriausybėms.

Dėl elgesio su juo Europos Taryba inicijavo retą drausminę procedūrą, dėl kurios galiausiai gali būti sustabdyta Turkijos narystė žemyno pagrindinėje žmogaus teisių organizacijoje.

„Faktas, kad kalėjime praleidau puspenktų savo gyvenimo metų, yra praradimas, kurio neįmanoma kompensuoti“, – pabrėžė O.Kavala, penktadienį vaizdo ryšiu sakydamas baigiamąją kalbą teismui.

„Vienintelis dalykas, kuris mane paguostų, yra galimybė, kad mano išgyvenimai padės padaryti galą rimtoms teismų klaidoms“, – pridūrė aktyvistas.

Šios bylos svarba Turkijos platesnei diplomatinei reputacijai buvo šiek tiek sumažinta dėl jau du mėnesius besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje. R.T.Erdoganas naudojosi gana gerais ryšiais tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, stengdamasis tarpininkauti dėl karo užbaigimo.

Jo pastangomis jau pastebimai pagerėjo Ankaros ir Vašingtono santykiai, todėl netrukus Turkijai gali būti perduota JAV karinių lėktuvų.

Daugiau aukų

Grįžtant prie susidorojimo su aktyvistais, O.Kavala nėra vienintelis valdžios taikinys. Prieš kelerius metus Turkijos policija atvyko ir pas veteraną – žmogaus teisių gynėją Gunalą Kursuną, kai jis ir kiti aktyvistai dalyvavo seminare apie žmogaus teises 2017 m. liepą.

„Durys atsidarė, – sakė jis. – Ir buvome sulaikyti. Tai buvo didelis šokas man ir mano draugams. Pastaruosius 20 metų stebėjome suimtus žmones, bet mums tai atsitiko pirmą kartą.“

G.Kursunas, kuris yra kriminalinės teisės advokatas, netrukus atsidūrė tame pačiame kalėjime kaip ir O.Kavala. Už grotų jis praleido daugiau nei 100 dienų. Pasak jo, buvo skaudu būti apkaltintam terorizmu, tačiau jis turi gerą draugiją.

„Šimtai tūkstančių žmonių susiduria su tokiais kvailais kaltinimais, – pripažino jis. – Ir Turkijos kalėjimai yra pilni tokių žmonių. Taigi aš nebuvau vienas, ir tai buvo vienintelis dalykas, kuris mane išgydė.“

46 metų vyras paskojo apie gyvenimą palikus kalėjimą. „Jie neleidžia man dėstyti. Jie neleidžia man praktikuoti teisės. Jie man neleidžia rašyti. Šiandien jie tiesiog leidžia man kvėpuoti“, – neseniai atviravo G.Kursunas.

Oficialiais duomenimis, po nepavykusio perversmo 2016 m. įsaku buvo atleista apie 125 tūkst. žmonių.

Praėjus penkeriems metams, G.Kursunas nerimauja dėl šalies ateities. Tą patį galima pasakyti ir apie Turkijos sąjungininkus iš Vakarų, kurie taip pat liudija šios valstybės atitolimą nuo demokratinių vertybių ir žodžio laisvės.

„Jei ši vyriausybė tęs savo veiklą, padėtis Turkijoje bus kaip Rusijoje“, – sakė jis.

„Tam tikra prasme tai jau atsitiko. Kasdien darosi vis sunkiau. Kai ką nors pasakote apie žmogaus teisių pažeidimus, vyriausybė gali lengvai jus kriminalizuoti“, – pridūrė G.Kursunas.