Karas: po derybų Turkijoje – Rusijos pažadas sumažinti karo veiksmus Kyjive ir Černihive

„Iš tikrųjų dabar tai vyksta lygiagrečiai: ginkluotosios pajėgos žengia pirmyn, policija žengia pirmyn, ir iš karto vyksta visiškas gatvių valymas... Taigi, miestas jau išlaisvintas, bet jame vis dar pavojinga būti“, – sakė D. Monastyrskis.

Irpinės meras Oleksandras Markušinas anksčiau pirmadienį savo „Telegram“ kanale paskelbė, kad Rusijos kariai buvo išvyti iš miestelio, esančio prie strategiškai svarbaus šiaurės vakarinio įvažiavimo į Kyjivą.

LNK reportažas:

Merui paskelbus apie miestelio išlaisvinimą, pirmadienį vėl atidarytas pagrindinis kontrolės punktas kelyje į Irpinę iš Kyjivo apylinkių. Dviem savaitėmis anksčiau jis buvo uždarytas žiniasklaidai po vieno JAV žurnalisto žūties.

Trisdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena

Tačiau kovos tebevyko, o pušyne, per kurį driekiasi 6 km kelias, vienas po kito nugriaudėjo apie 20 garsių sviedinių sprogimų, pasakojo įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Rusijos pajėgos smarkiai bombardavo miestelį, įstrigus jų mėginimui apsupti sostinę Kyjivą.

JK: Rytų Ukrainoje veikia samdiniai iš Rusijos „Wagner“ grupės

Rusijos „Wagner“ grupė pasiuntė savo samdinius į Rytų Ukrainą, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ir pridūrė, kad po Rusijos nesėkmių kovose tikriausiai dalyvaus daugiau kaip 1 000 samdinių.

„Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ dislokuota Rytų Ukrainoje“, – tviteryje pranešė Gynybos ministerija.

„Manoma, kad į kovines operacijas bus pasiųsta daugiau kaip 1 000 samdinių, įskaitant vyresniuosius organizacijos lyderius“, – teigė ministerija.

Manoma, kad į kovines operacijas bus pasiųsta daugiau kaip 1 000 samdinių, įskaitant vyresniuosius organizacijos lyderius.

Prezidentui Vladimirui Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.

„Dėl didelių nuostolių ir iš esmės sustojusios invazijos Rusija greičiausiai buvo priversta perkelti „Wagner“ personalą į Ukrainą operacijų Afrikoje ir Sirijoje sąskaita“, – teigė JK gynybos ministerija.

Praėjusią savaitę JK dėl vasario 24 dieną pradėtos invazijos į Ukrainą paskelbė daugiau sankcijų Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant „Wagner“.

Scanpix nuotr.

WSJ: R. Abramovičius, Ukrainos derybininkai nukentėjo nuo įtariamo apnuodijimo

Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius ir Ukrainos derybininkai anksčiau šį mėnesį tapo įtariamos apnuodijimo atakos, kuria, manoma, Maskvos griežtosios linijos šalininkai siekė sužlugdyti taikos derybas, taikiniais, pirmadienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ).

Pranešama, kad milijardierius verslininkas, kuriam Vakarų šalys, siekdamos daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl jo invazijos į Ukrainą, neseniai pritaikė sankcijas, keliavo tarp Kyjivo, Maskvos ir kitų derybų vietų.

Su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis patvirtino pranešimą naujienų agentūrai AFP, teigdamas: „Deja, tai, apie ką pranešė „Wall Street Journal“, įvyko.“

Po susitikimo Ukrainos sostinėje R. Abramovičiui ir mažiausiai dviem aukšto rango Ukrainos derybininkams pasireiškė tokie simptomai kaip paraudusios akys, skausmingai ašarojančios akys ir besilupanti veido ir rankų oda, teigia amerikiečių laikraščio cituojami šaltiniai.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas incidento nepatvirtino ir patarė sekti „tik oficialią informaciją“.

„Šiandien visi derybų grupės nariai dirba kaip įprasta, – sakė jis. – Žiniasklaidoje yra daug spekuliacijų dėl šios informacijos ir įvairių sąmokslo teorijų.“

Tiksliai neaišku, kas galėjo surengti įtariamą išpuolį, tačiau asmenys, prieš kuriuos jis buvo nukreiptas, kaltino Maskvos griežtosios linijos šalininkus, siekiančius sužlugdyti vykstančias derybas dėl karo užbaigimo, teigė WSJ.

R. Abramovičiaus ir kitų derybininkų savijauta pagerėjo ir jų gyvybei pavojus negresia, teigė šaltiniai.

„Nebuvo siekiama nužudyti, tai buvo tik įspėjimas“, – išnagrinėjęs incidentą WSJ teigė Christo Grozevas (Kristas Grozevas) iš pripažinimą pelniusio žurnalistinių tyrimų tinklapio „Bellingcat“.

Ch. Grozevas, kuris po tyrimo nustatė, kad Kremliaus agentai 2020 metais nervus paralyžiuojančia medžiaga apnuodijo Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną, matė įtariamos atakos prieš R. Abramovičių padarinių nuotraukas, tačiau teismo medicinos ekspertams nepavyko laiku paimti mėginių nuodams nustatyti, pranešė WSJ.

„Bellingcat“ socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad trys vyrai, kuriems pasireiškė simptomai, „kelias valandas iki simptomų atsiradimo vartojo tik šokoladą ir vandenį“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė sulaukė pagalbos pasiūlymų iš Rusijos verslininkų, įskaitant R. Abramovičių, kuris yra „Chelsea“ futbolo klubo savininkas bei siekia jį parduoti ir kuris turi senų ryšių su V. Putinu.

V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad tie verslininkai teigė norintys „kažką padaryti“ ir „kažkaip padėti“ deeskaluoti Rusijos karinį puolimą Ukrainoje, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių.

V. Zelenskis neužsiminė apie įtariamą apnuodijimą, o prezidento atstovas spaudai, pasak WSJ, neturėjo jokios informacijos apie tokį išpuolį.

Vakarai, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungos šalis, įvedė precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, be kita ko, į juoduosius sąrašus įtraukdami oligarchus ir kitus V. Putinui artimus asmenis.

Praėjusią savaitę WSJ pranešė, kad V. Zelenskis paprašė JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) neskelbti sankcijų R. Abramovičiui, argumentuodamas tuo, kad Rusijos milijardierius galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį derantis dėl taikos susitarimo su Maskva.

Kremliaus atstovas: Rusija neketina panaudoti branduolinių ginklų Ukrainos kare

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija neketina panaudoti branduolinių ginklų kare prieš Ukrainą.

„Niekas negalvoja naudoti (...) net apie pačią mintį panaudoti branduolinius ginklus“, – pirmadienį interviu JAV visuomeniniam transliuotojui PBS sakė D. Peskovas.

Tačiau kad ir koks būtų operacijos rezultatas, žinoma, tai nėra priežastis panaudoti branduolinius ginklus.

„Neabejojame, kad visi mūsų specialiosios karinės operacijos Ukrainoje tikslai bus įgyvendinti. Tuo neabejojame“, – sakė D. Peskovas. „Tačiau kad ir koks būtų operacijos rezultatas, žinoma, tai nėra priežastis panaudoti branduolinius ginklus“, – sakė jis. „Turime saugumo koncepciją, kurioje labai aiškiai parašyta, kad tik iškilus grėsmei valstybės egzistavimui mūsų šalyje galime panaudoti ir iš tikrųjų panaudosime branduolinius ginklus grėsmei pašalinti“, – aiškino jis.

„Skirkime šiuos du dalykus, turiu galvoje valstybės egzistavimą ir specialiąją karinę operaciją Ukrainoje. Jie neturi nieko bendra vienas su kitu“, – pridūrė D. Peskovas.

Vakaruose susirūpinimas išaugo, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė parengti Rusijos branduolines pajėgas, pradėjęs ginkluotą puolimą Ukrainoje, ir perspėjo, kad į konfliktą įsikišusioms šalims teks susidurti su tokiomis pasekmėmis, „kokių jos niekada anksčiau nėra patyrusios“.

J. Bidenas sako neišsižadantis savo pareiškimo, kad V. Putinas negali likti valdžioje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį sakė neišsižadantis savo savaitgalio pareiškimo svarbioje kalboje, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „negali likti valdžioje“, ir teigė, kad jis išreiškė asmeninį „pasipiktinimą“.

„Nieko neišsižadu... Noriu aiškiai pasakyti, kad nei tada, nei dabar neišreiškiau politikos pokyčio. Reiškiau asmeninį moralinį pasipiktinimą, kurį jaučiu – už savo asmeninius jausmus neatsiprašinėju“, – pareiškė prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

Reiškiau asmeninį moralinį pasipiktinimą, kurį jaučiu – už savo asmeninius jausmus neatsiprašinėju.

J. Bideno pareiškimą, nuskambėjusį šeštadienį Varšuvoje, baigiantis jo trijų dienų diplomatijos maratonui, respublikonai pavadino neapdairiu, o nepriklausomi analitikai reiškia susirūpinimą, kad tokie pasisakymai net gali pailginti dabar vykstantį karą.

JAV vadovas sakė nesantis sunerimęs dėl to, kad jo pareiškimas gali pakurstyti įtampą su V. Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir pridūrė, kad „kalbėjo Rusijos žmonėms, sakė jiems, ką mes manome“.

„Man nerūpi, ką jis galvoja, – pridūrė J. Bidenas. – Tai vyrukas, kuris pučia savo dūdą, ir mintis, kad jis ketina padaryti kažką siaubingo dėl to, kad pavadinau jį tuo, kas jis yra ir ką jis daro, manau, yra tiesiog neracionali.“

Scanpix nuotr.

Ukrainos vyriausybės teigimu, nuo Rusijos sukelto karo pradžios prieš daugiau kaip mėnesį jau žuvo apie 10 tūkst. žmonių.

Rusijos atakos prie Kyjivo lėmė, kad be elektros liko daugiau kaip 80 tūkst. namų, nors Maskva, regis, ima labiau koncentruotis į Rytų Ukrainą.

Vis dėlto J. Bidenas paliko erdvės tolesnei diplomatijai su V. Putinu, sakydamas, kad JAV sutikimas surengti susitikimą su Kremliaus šeimininku priklausytų nuo to, „apie ką jis nori šnekėtis“.

„Kyla klausimas, ar yra dėl ko susitikti, kas pateisintų tai, kad jis galėtų užbaigti šį karą ir atstatyti Ukrainą“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.

Ukraina sako turinti įrodymų, kad Rusijos pajėgos panaudojo uždraustus ginklus

Ukraina turi įrodymų, kad Rusijos pajėgos panaudojo uždraustas kasetines bombas dviejuose pietiniuose šalies regionuose, pirmadienį pareiškė generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Kasetinės bombos smūgio teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir iš esmės tapti priešpėstinėmis minomis, keliančiomis pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.

Tokios žmogaus teisių organizacijos kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ teigia surinkusios įrodymų, kad kasetinės bombos panaudotos teritorijose, kur buvo ukrainiečių civilių gyventojų.

1997 metais buvo sudaryta Jungtinių Tautų sutartis, draudžianti naudoti priešpėstines minas, tačiau nei Rusija, nei Jungtinės Valstijos jos nepasirašė, priešingai negu Ukraina.

Žurnalistams paklausus, ar prieš daugiau nei mėnesį įsiveržusios Rusijos pajėgos naudoja tokią ginkluotę, bombarduodamos Ukrainos sostinę, I. Venediktova atsakė konkrečių įrodymų neturinti, bet nurodė, kad atliekami tyrimai.

Turime įrodymų, kad kasetinės bombos buvo panaudotos Odesos ir Chersono srityse.

„Tačiau... turime įrodymų, kad kasetinės bombos buvo panaudotos Odesos ir Chersono srityse“, – sakė ji.

Rusijos kariuomenė šiuo metu sulaikoma nuo Odesos, strategiškai svarbaus Juodosios jūros uostamiesčio, puolimo.

Chersonas yra vienintelis didesnis miestas, kurį Maskvos pajėgos užėmė nuo invazijos pradžios. Tačiau buvo pranešta, kad Ukrainos kariai mėgina atkovoti šį miestą, esantį kelyje iš Rusijos aneksuoto Krymo į Odesą.

Pasak I. Venediktovos, žurnalistai atskleidė atvejų, kai galėjo būti panaudotos kasetinės bombos ir kiti uždrausti ginklai.

„Tačiau... galiu paminėti tik tuos atvejus, kai turiu labai konkrečių įrodymų, pavyzdžiui... kai turiu [bombų] fragmentų ar dirvožemio mėginių ir analizių“, – nedetalizuodama pareiškė generalinė prokurorė.

„Amnesty International“: Rusijos invazija Ukrainoje yra Sirijos karo „atkartojimas“

Rusijos puolimas Ukrainoje panašus į jos veiksmus Sirijos kare, antradienį pareiškė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“, reikšdama susirūpinimą dėl galimų karo nusikaltimų, augant civilių aukų skaičiui per jau ilgiau nei mėnesį trunkančią Maskvos invaziją.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, atkartoja tai, ką matėme Sirijoje“, – sakė „Amnesty International“ vadovė Agnes Callamard (Anjes Kalamar) naujienų agentūrai AFP.

Ji kalbėjo Johanesburge, kur pristatė organizacijos metinę ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje.

„Vykdomos tyčinės atakos prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė A. Callamard, kaltindama Rusiją, kad ši paverčia humanitarinius koridorius „mirtinais spąstais“.

„Ukrainoje matome tuos pačius dalykus, kuriuos Rusija darė Sirijoje“, – sakė ji.

„Amnesty International“ direktorė Rytų Europai ir Azijai Marie Struthers (Mari Straters) per spaudos konferenciją Paryžiuje išsakė panašią nuomonę.

Anot jos, tyrėjai Ukrainoje „surinko įrodymų, kad naudojama tokia pati taktika, kaip Sirijoje bei Čečėnijoje, įskaitant išpuolius prieš civilius gyventojus ir pagal tarptautinę teisę draudžiamų ginklų naudojimą“.

A. Callamard daug dienų trunkančią brutalią Mariupolio apsiaustį palygino su Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgų, kurioms padėjo rusų aviacija, puolimu prieš Alepo miestą ir sakė, kad žmogaus teisių organizacija mato „karo nusikaltimų skaičiaus augimą“.

JAV vyriausybė praėjusią savaitę sakė, kad jos surinkta vieša informacija ir turimi žvalgybos duomenys yra svarūs įrodymai, jog Rusijos kariuomenė Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų.

Ukrainiečių aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP pirmadienį sakė, kad vien Mariupolyje buvo palaidota apie 5 tūkst. žmonių.

Rusija buvo pagrindinė B. al Assado režimo rėmėja 2011 metų kovą prasidėjusiame pilietiniame kare.

Scanpix nuotr.

A. Callamard sakė, kad Rusijos „akiplėšiškumas“ kaltas dėl „tarptautinės sistemos paralyžiaus“ ir institucijų, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, „gėdingo neveiklumo“.

„JT Saugumo Tarybą labiau tiktų vadinti JT Nesaugumo Taryba“, – sakė ji ir pridūrė, kad ši institucija daug kartų nesugebėjo imtis „tinkamų veiksmų žiaurumų akivaizdoje“ tokiose vietose kaip Mianmaras, Afganistanas ir Sirija.

JAV Rusijos kibernetinio saugumo bendrovę „Kaspersky“ pripažino grėsme saugumui

JAV reguliuotoja Rusijos kibernetinio saugumo programinės įrangos gamintoją „Kaspersky“ pripažino grėsme nacionaliniam saugumui, o tai apribos jos veiklą Jungtinėse Valstijose.

Federalinė ryšių komisija (FCC) įtraukė „Kaspersky“ į grėsmių sąrašą, o tai neleidžia į jį patekusiai įmonei sulaukti JAV vyriausybės lengvatų. Į šį „juodąjį“ sąrašą jau yra patekusios Kinijos bendrovės „Huawei“ ir ZTE.

FCC pranešime apie Rusijos invaziją į Ukrainą neužsimenama, tačiau „Kaspersky“ apie jos įtraukimą į šį „juodąjį“ sąrašą reagavo teigdama, kad sprendimas priimtas vadovaujantis politiniais motyvais

„Šis sprendimas nėra pagrįstas jokiais techniniais „Kaspersky“ produktų vertinimais“, – teigiama Rusijos bendrovės pranešime.

Savo ruožtu Vokietijos kibernetinio saugumo agentūra BSI anksčiau šį mėnesį paragino vartotojus nenaudoti „Kaspersky“ programinės įrangos, įspėdama, kad ši bendrovė gali būti įsitraukusi – noriai ar nenoriai – į tarptautinius įsilaužimo išpuolius Rusijos karo Ukrainoje metu.

Japonijos vyriausybė prašys šalies kompanijas nemokėti Rusijai už dujas rubliais

Japonijos vyriausybė prašys šalies kompanijas nemokėti Rusijai už tiekiamas suskystintąsias gamtines dujas rubliais, jeigu Maskva to reikalaus. Tai antradienį per spaudos konferenciją Tokijuje pareiškė ministrų kabineto generalinis sekretorius Hirokazu Matsunas.

„Kol kas neaišku, ar Japonijos bendrovių sudarytoms sutartims dėl suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos taikomas reikalavimas mokėti už jas rubliais. Tačiau vadovaudamiesi Didžiojo septyneto lygiu pasiektais susitarimais mes ketiname prašyti Japonijos bendroves nepriimti tokių reikalavimų“, – sakė jis.

Japonija kol kas nepareiškė atsisakysianti ar mažinsianti energijos išteklių iš Rusijos importą. Pastaraisiais metais rusiška nafta sudarė apie 3,6 proc. Japonijos naftos importo, o suskystintosios gamtinės dujos – 8,8 proc.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija nebepriims apmokėjimo už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“ susikompromitavusiomis valiutomis, tarp jų – doleriais ir eurais, ir pereis prie atsiskaitymo rubliais.

Rusijos ir Ukrainos delegacijos susitinka Stambule

Maskva ir Kijevas planuoja pradėti naują derybų ratą Stambule antradienį, praėjus maždaug keturioms su puse savaitės nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pasak Turkijos prezidentūros, Rusijos ir Ukrainos delegacijos susitiks prezidento rezidencijoje – Dolmabahce rūmuose Stambule antradienio rytą, apie 7.30 val. GMT laiku. Prieš prasidedant deryboms Turkijos pusė susitiks su kiekviena delegacija, po ministrų kabineto posėdžio Ankaroje sakė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Jis pakartojo viltį, kad bus susitarta dėl neatidėliotinų paliaubų.

R. T. Erdoganas sakė telefonu bendravęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Turkijos lyderis teigė, kad reikalai juda „teigiama linkme“.

Ukrainos ir Rusijos derybininkai jau tris kartus susitiko Baltarusijos pasienio zonoje, vėlesni pokalbiai vyko vaizdo ryšiu. Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos vyksta labai sunkiai. Kyjivas nori Rusijos kariuomenės išvedimo ir saugumo garantijų. Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO, pripažintų atsiskyrusius Rytų Ukrainos separatistinius regionus nepriklausomais ir taip pat pripažintų 2014 metais aneksuotą Juodosios jūros Krymo pusiasalį Rusijos dalimi.

Ankara palaiko gerus santykius su Maskva ir Kyjivu ir laiko save tarpininke. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas jau susitiko Turkijoje kovo 10 dieną. Tačiau derybos Antalijos mieste neatnešė jokios reikšmingos pažangos.

V. Zelenskis: už pasyvias Vakarų sankcijas Rusijai ukrainiečiai moka savo gyvybėmis

V. Zelenskis savo kreipimesi, kuriuo pasidalijo feisbuke, negailėjo aštrių žodžių – Vakarų sankcijas Rusijai jis pavadino pasyvionis, skelbia „The Guardian“.

„Neturėtų būti jokių „sustabdytų“ sankcijų paketų. Pernai išgyvenome šią situaciją, kai pasakėme, kad Rusijai reikia griežtų prevencinių sankcijų, kad būtų užkirstas kelias invazijai. Prevencinis paketas nebuvo padarytas – prasidėjo plataus masto karas. Dabar yra daug užuominų ir įspėjimų, kad sankcijos bus griežtinamos, pavyzdžiui, Rusijos naftos tiekimo į Europą embargas, jei Rusija panaudos cheminį ginklą. Tiesiog neturiu žodžių...“ – kalbėjo Ukrainos lyderis.

V. Zelenskis tvirtino, kad sankcijų sugriežtinimas priklauso nuo to, ar Rusija panaudos cheminį ginklą. „Argi viskas, ką daro ir jau padarė Rusijos kariuomenė, nenusipelnė naftos embargo? Ar fosforo bombų panaudojimas to nenusipelnė? Ar to nenusipelnė chemijos gamyklos bei atominės elektrinės apšaudymas?“ – klausė Ukrainos prezidentas.

Kaip skelbia „The Guardian“, pasak V. Zelenskio, sankcijų paketai Rusijai yra arba per silpni arba pakankamai gerai neveikia, jei juos pavyksta apeiti. „Tai Rusijos vadovybei sukuria pavojingą iliuziją, kad jie gali ir toliau sau leisti tai, ką daro dabar. O ukrainiečiai už tai moka savo gyvybe. Tūkstančius gyvybių“, – pabrėžė jis.

Šie žmonės yra atsakingi už Rusijos sukeltą katastrofą mūsų miestuose.

V. Zelenskis paragino Vakarus veikti drąsiai. Jo teigimu, ukrainiečiai neturėtų mirti vien dėl to, kad kažkas neranda pakankamai drąsos perduoti Ukrainai reikalingus ginklus.

„Baimė visada paverčia tave bendrininku. Jei kas nors bijo Rusijos, jei bijo priimti mums svarbius sprendimus, ypač kad gautume lėktuvus, tankus, reikalingą artileriją, sviedinius, tai šie žmonės yra atsakingi už Rusijos sukeltą katastrofą mūsų miestuose“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras ragina viso pasaulio šalis kriminalizuoti „Z“ simbolio naudojimą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino viso pasaulio šalis kriminalizuoti Rusijos Ukrainoje sukelto karo simboliu tapusios „Z“ raidės naudojimą, praneša „Sky News“.

D. Kuleba tviteryje parašė, kad „būtina uždrausti viešą palaikymą šiam barbarizmui“. „Raginu viso pasaulio šalis kriminalizuoti „Z“ simbolį kaip priemonę viešai palaikyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. „Z“ reiškia karo nusikaltimus, subombarduotus miestus, tūkstančius nužudytų ukrainiečių“, – teigė D. Kuleba.

Pirmadienį kelios Vokietijos žemės kriminalizavo „Z“ simbolio naudojimą palaikymo Rusijos agresijai kontekste.

I call on all states to criminalize the use of the ‘Z’ symbol as a way to publicly support Russia’s war of aggression against Ukraine. ’Z’ means Russian war crimes, bombed out cities, thousands of murdered Ukrainians. Public support of this barbarism must be forbidden.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 29, 2022

R. T. Erdoganas: tiek Rusija, tiek Ukraina turi „pagrįstų rūpesčių“

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) rusų ir ukrainiečių delegacijoms, susirinkusioms tęsti tiesioginių taikos derybų, antradienį pareiškė, kad „abi šalys turi pagrįstų rūpesčių“.

Derybos turi prasidėti vėliau antradienį Stambulo Dolmabachčės rūmuose. Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pareikalavo tūkstančių gyvybių, daugiau kaip 10 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pataria derybininkams „nevalgyti ir negerti“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba perspėjo žmones „nevalgyti ir negerti“ derantis su Rusija.

Esą Romanas Abramovičius nukentėjo nuo įtariamo apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis.

Rusija ir Ukraina šiandien surengs pirmąsias akis į akį taikos derybas per dvi savaites.

„Visiems, vykstantiems į derybas su Rusijos Federacija, patariu nieko nevalgyti ir negerti. Ir, pageidautina, nelieskite jokio paviršiaus. Tai pirma. Antra, visų šių istorijų – kažkas kažkur girdėjo, kažkokie šaltiniai – dabar daug, nes visi ištroškę naujienų, sensacijų“, – teigė ministras.

Žuvo 144 vaikai

Nuo vasario 24-osios Rusijos kariuomenė Ukrainoje jau pražudė 144 vaikus ir sužeidė dar 220, remdamasis Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, praneša portalas „Ukrinform“.

Daugiausiai vaikų žuvo Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Luhansko, Zaporižės, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Be to, per reguliarius Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro antskrydžius ir apšaudymą jau apgadintos 773 švietimo įstaigos, iš jų 75 sunaikintos visiškai.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Turkijoje vyksta naujas derybų dėl karo Ukrainoje raundas

Turkijoje antradienį vyksta dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo ratas, ukrainiečiams susigrąžinus vieną iš priemiesčių Kyjivo apylinkėse.

Ukrainos pajėgos atkovojo į šiaurės vakarus nuo sostinės esančią Irpinę iš Rusijos pajėgų, vėlai pirmadienį pareiškė prezidentas V. Zelenskis, siekdamas sutelkti savo šalį.

„Tebeturime kovoti, turime ištverti, – pabrėžė V. Zelenskis, naktį kreipdamasis į tautiečius. – Dabar negalime kurstyti savo emocijų. Negalime kelti lūkesčių, kad paprasčiausiai neperdegtume.“

Prieš delegacijų susitikimą Stambule Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo šalis pasirengusi priimti karinio neutralumo statusą, kaip reikalauja Maskva. Šis prezidento pareiškimas gali suteikti postūmį deryboms.

Savaitgalį V. Zelenskis užsiminė, kad kompromisas gali būti įmanomas „sudėtingu Donbaso klausimu“ – dėl karštai ginčijamo regiono Ukrainos rytuose. Vis tik lieka neaišku, kaip šis teiginys galėtų būti suderintas su prezidento pozicija, jog „Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių“.

Rusija, motyvuodama grėsme nacionaliniam saugumui, jau ilgą laiką reikalauja, kad Ukraina atsisakytų bet kokių vilčių įstoti į NATO. V. Zelenskis savo ruožtu pabrėžė, kad Kyjivui taip pat reikalingos saugumo garantijos pasiekiant bet kokį susitarimą.

Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) rusų ir ukrainiečių delegacijoms, susirinkusioms tęsti tiesioginių taikos derybų, antradienį pareiškė, kad „abi šalys turi pagrįstų rūpesčių“.

Derybos vyksta Stambulo Dolmabachčės rūmuose. Tai pirmas kartas, kai abiejų šalių delegacijos susitinka akis į akį po kelių virtualių derybų raundų.

R. T. Erdoganas paragino rusų ir ukrainiečių delegacijas „nutraukti šią tragediją“.

Scanpix nuotr.

„Abi šalys turi pagrįstų rūpesčių, įmanoma pasiekti sprendimą, kuris būtų priimtinas tarptautinei bendrijai“, – sakė Turkijos lyderis.

„Nuo abiejų šalių priklauso šios tragedijos nutraukimas“, – kalbėjo jis ir pridūrė, jog „niekas nesuinteresuotas, kad konfliktas tęstųsi“.

„Visas pasaulis laukia gerų naujienų iš jūsų“, – tęsė R. T. Erdoganas.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) antradienį taip pat ruošiasi susitikti su Ukrainos ir Rusijos delegacijomis.

Rusijai ir Ukrainai nepavyko pasiekti proveržio pirmosiose aukščiausio lygio derybose kovo 10 dieną Antalijoje.

Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pareikalavo tūkstančių gyvybių, daugiau kaip 10 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Pirmadienio vakarą R. T. Erdoganas pareiškė, kad jo šalis vienintelė nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, nuoširdžiai stengėsi rasti krizės sprendimą dialogu, derybomis ir susitarimu.

Turkija, turinti priėjimą prie Juodosios jūros, kaip ir Rusija bei Ukraina, siekia palaikyti gerus santykius su abiem valstybėmis ir nuo pat karo pradžios siūlėsi tarpininkauti deryboms.

Ankara yra tradicinė Kyjivo sąjungininkė, perdavusi jam bepiločių lėktuvų „Bayraktar“, kuriuos Ukraina naudoja per dabartinį karą.

Vis tik Turkija siekia išlaikyti gerus santykius ir su Rusija, tiekiančia jai daug dujų ir atnešančia pajamų turizmo sektoriui.

Be to, Ankara kartu su Prancūzija ir Graikija vykdo „humanitarinę operaciją“, kurios tikslas – evakuoti žmones iš nuniokoto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, apsiausto Rusijos pajėgų.

Ukraina sako tęsianti civilių evakuaciją

Ukraina antradienį pranešė, kad vėl atidaro humanitarinius koridorius civiliams evakuoti iš karo nuniokotų regionų, po to, kai išvakarėse Kyjivas pareiškė laikinai stabdantis evakuaciją dėl galimų Rusijos pajėgų „provokacijų“.

„Šiandienai sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių“, – vaizdo žinutėje platformoje „Telegram“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pirmasis koridorius eis iš subombarduoto Mariupolio į Zaporižios miestą. Jis bus skirtas evakuacijai privačiais automobiliais, sakė vicepremjerė. Šiuo koridoriumi galės pasinaudoti ir Mariupolio gyventojai, jau pasiekę Berdiansko miestą.

Antrasis koridorius eis iš Rusijos kariuomenės užimto Melitopolio miesto į Zaporižią.

Trečiasis koridorius į Zaporižią eis iš Enerhodaro miesto, kur įsikūrusi rusų pajėgų užimta Zaporižios atominė jėgainė.

Pirmadienį civilių evakuacija buvo sustabdyta Ukrainai pareiškus, jog žvalgybos pranešimai rodo, kad invazinės rusų pajėgos planuoja atakuoti humanitarinius koridorius.

Pirmadienį I. Vereščuk skelbė, kad Ukrainos „žvalgyba pranešė apie galimas okupantų provokacijas humanitarinių koridorių maršrutuose“, todėl saugumo sumetimais jie nebuvo atidaryti.

Vašingtonas: JAV plės sankcijas Rusijos kariniams pajėgumams

Jungtinės Valstijos, jau įvedusios sankcijas Rusijos gynybos pramonei, svarsto galimybę taikyti jas ir kitiems sektoriams, susijusiems su Maskvos sukeltu karu Ukrainoje, antradienį pranešė vienas Iždo departamento pareigūnas.

„Planuojame taikytis į papildomus sektorius, kurie yra gyvybiškai svarbūs Kremliaus gebėjimui valdyti savo karo mašiną“, – nurodė iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo (Valis Adejemas), remiantis kalbos, kurią jis ruošiasi pasakyti Londone veikiančiame analitiniame centre „Chatham House“, tekstu.

Šiais veiksmais siekiama „pakirsti Rusijos gebėjimą kurti ir išlaikyti karo įrankius“, pabrėžė pareigūnas.

„Be sankcijų bendrovėms, veikiančioms sektoriuose, kurie sudaro sąlygas Kremliaus piktybinei veiklai, taip pat planuojame imtis veiksmų, skirtų sutrikdyti jų gyvybiškai svarbias tiekimo grandines“, – sakė W. Adeyemo.

Vašingtonas jau ėmėsi virtinės priemonių prieš Maskvą, reaguodamas į jos invaziją į Ukrainą. Be kita ko, praėjusią savaitę buvo paskelbtos finansinės sankcijos Rusijos gynybos pramonei.

Tuomet JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau taikys sankcijas įmonėms, tiekiančioms Rusijai gynybos įrangą.

„Dabar, kai mūsų veiksmai susilpnino Rusijos gebėjimą naudoti savo centrinio banko turtą ekonomikai remti ir [prezidento Vladimiro] Putino brutaliam karui finansuoti, vis daugiau dėmesio skirsime pramonės šakoms, kurios yra gyvybiškai svarbios Rusijos gebėjimui demonstruoti galią“, – kalbėjo W. Adeyemo.

Jis pridūrė, kad papildomų sankcijų bus imtasi „koordinuojant“ veiksmus su kitomis šalimis, taip pat įgyvendinančiomis priemones, nukreiptas prieš Maskvą.

Rusijai smogus regiono vyriausybės būstinei Mykolajive žuvo du žmonės

Rusija smogė regiono vyriausybės būstinei pietiniame Mykolajivo mieste, antradienį pranešė gubernatorius Vitalijus Kimas.

Pasak naujienų agentūros AFP žurnalistų, esančių įvykio vietoje, iš po griuvėsių ištraukti du žmonės.

Šį svarbų uostamiestį jau kelias savaites puola Rusijos pajėgos.

„Pataikyta į regiono administracijos pastatą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė V. Kimas.

Pasak jo, dauguma pastate tuo metu buvusių žmonių „per stebuklą išsigelbėjo“ ir nebuvo sužeisti, bet kelių civilių ir karių ieškoma.

„Šaliname nuolaužas. Sugriauta pusė pastato. Pataikyta į mano biurą“, – sakė gubernatorius vaizdo pranešime.

Oficialiame gubernatoriaus kanale platformoje „Telegram“ paskelbtose nuotraukose matyti aukštas administracinis pastatas, kurio dalis sugriauta, taip pat krūvos nuolaužų prie pastato pamatų.

Aštuoni civiliai tebėra po nuolaužomis. Viliamės, kad mums pavyks juos ištraukti.

„Aštuoni civiliai tebėra po nuolaužomis. Viliamės, kad mums pavyks juos ištraukti“, – sakė V. Kimas.

„Taip pat ieškome trijų karių“, – pridūrė jis.

Mykolajivas buvo intensyviai apšaudomas kelias savaites, tačiau pastarosiomis dienomis atakų buvo sumažėję.

Šiuo metu Ukrainos kontrpuolimas, panašu, sukoncentruotas į Chersoną, esantį už maždaug 80 km į pietryčius.

„Pusryčiavau savo bute, – AFP žurnalistams Mykolajive sakė 69 metų Donaldas iš Kanados. – Išgirdau švilpesį, paskui trenksmą, nuo kurio sudrebėjo mano buto langai.“

„Baisu. Mums čia, Mykolajive, pasisekė. Miesto centre nebuvo tiek daug sprogimų“, – pridūrė į pensiją išėjęs Kanados pašto darbuotojas, gyvenantis Ukrainoje.

Mykolajivas yra strategiškai svarbus miestas prie kelio į didžiausią Ukrainos uostamiestį Odesą. Jo užėmimas būtų reikšmingas rusų pajėgų laimėjimas kare prieš Ukrainą, kurį Kremlius pradėjo vasario 24 dieną.

Kremlius grasina nutraukti dujų tiekimą Europai, jei už jas nebus mokama rubliais

V. Putino atstovas spaudai pareiškė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas Europai gali būti nutrauktas, jei už jas nebus mokama Rusijos rubliais.

„Nežinau, kas nutiks, kai jie atmes šią galimybę. Kai tik sužinosime apie galutinį sprendimą, svarstysime kaip toliau elgtis. Tačiau neabejotinai labdara neužsiimsime ir dujų Vakarų Europai nemokamai netieksime“, – JAV transliuotojai PBS sakė Dmitrijus Peskovas.

„Nebus apmokėjimo, nebus dujų“, – pridūrė jis.

Kaip jau buvo skelbta, Septynių labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių grupė, vadinamasis Didysis septynetas (G7), pirmadienį atmetė V. Putino reikalavimą mokėti už jo šalies tiekimas gamtines dujas rubliais.

„G7 (energetikos) ministrai vienbalsiai sutarė, kad tai yra vienašališkas ir akivaizdus galiojančių sutarčių pažeidimas. (...) Mokėjimas rubliais yra nepriimtinas ir... raginame atitinkamas bendroves nevykdyti šio Putino reikalavimo“, – sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas), kurio valstybė dabar pirmininkauja G7.

V. Putinas kovo 23-ąją pareiškė, kad jo šalis priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, Kremliui į tokių valstybių sąrašą įtraukus visas Europos Sąjungas nares. Jis nurodė vyriausybei ir centriniam bankui per savaitę parengti taisykles, esą kuriomis vadovaudamiesi dujų pirkėjai Rusijos rinkoje įsigytų rublių tokiems atsiskaitymams.

TATENA vadovas atvyko į Ukrainą aptarti branduolinės saugos

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) atvyko į Ukrainą „aptarti šios šalies branduolinių objektų saugos ir saugumo“, antradienį pranešė Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūra.

Tai pirmasis R. Grossi vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei mėnesį. Maskvos pajėgos Ukrainos teritorijoje užėmė kelis branduolinius objektus.

„Generalinio direktoriaus vizito tikslas – inicijuoti skubią paramą Ukrainos branduolinių objektų saugai ir saugumui“, – nurodė TATENA išplatintame pranešime.

R. Grossi derasi su aukšto rango vyriausybės pareigūnais ir per savaitės trukmės vizitą apsilankys vienoje iš Ukrainos atominių elektrinių, pranešė agentūra, bet nepatikslino, kurioje.

Vizito metu bus gabenamos „gyvybiškai svarbios saugos ir saugumo priemonės“, įskaitant stebėjimo ir avarinę įrangą.

„Dėl karinio konflikto Ukrainos branduolinėms elektrinėms ir kitiems objektams, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, kyla beprecedentis pavojus“, – perspėjo TATENA vadovas.

„Ukraina paprašė mūsų pagalbos saugos ir saugumo srityje. Dabar pradėsime ją teikti“, – pridūrė jis.

Nuo Rusijos karinio puolimo pradžios TATENA vadovas ne kartą įspėjo dėl karo Ukrainoje pavojų – pirmojo, didžiulį branduolinį tinklą turinčioje šalyje. Šį tinklą sudaro 15 reaktorių, taip pat Černobylio jėgainė, kur 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.

„The New York Times“: „Nokia“ padėjo Rusijai sukurti kibernetinio šnipinėjimo sistemą

Suomijos bendrovė „Nokia“ atliko esminį vaidmenį plėtojant Rusijos kibernetinį šnipinėjimą – ji sukūrė sistemą, leidžiančią slapta klausytis pokalbių telefonu ir perimti elektroninius laiškus. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.

„Šį mėnesį „Nokia“ pareiškė nutrauksianti pardavimus Rusijoje ir pasmerkė jos įsiveržimą į Ukrainą. Bet Suomijos kompanija neužsiminė, ką ten paliko: įrenginius ir programinę įrangą, kurie sujungė galingiausią vyriausybinę skaitmeninio stebėjimo sistemą su didžiausiu šalyje telekomunikacijų tinklu“, - rašoma straipsnyje.

Ši „Operatyvinės paieškos veiklos sistema“ (OPVS) tikriausiai naudojama ir šiuo metu, kadangi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas slopina ir tildo antikarinius balsus šalyje, pažymi leidinys. Ji taip pat buvo naudojama sekant Rusijos opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno šalininkus.

Kaip rodo kompanijos dokumentai, kuriuos pavyko gauti laikraščiui, „Nokia“ daugiau kaip penkerius metus tiekė įrangą ir teikė paslaugas, padėdama prijungti OPVS prie didžiausio Rusijos mobiliojo ryšio operatoriaus MTS tinklo.

2008-2017 m. m. apimantys dokumentai taip pat atskleidžia, jog „Nokia“ žinojo, kad padeda Rusijai kurti stebėjimo sistemą. Šis darbas buvo svarbus Suomijos bendrovės verslui Rusijoje, kur ji tapo pagrindine įrangos tiekėja įvairiems klientams. Šis verslas kasmet duodavo šimtus milijonų dolerių pelno.

„Nokia“ neneigia dokumentų autentiškumo. Pasak jos atstovų, kompanija laikosi tarptautinių standartų, tiekdama ryšių įrangą, kuri gali būti naudojama sekimui.

MTS į prašymą pakomentuoti šią informaciją kol kas neatsiliepė.

Ukrainos armija teigia atstūmusi rusus nuo Kryvyj Riho miesto

Rusijos kariuomenė buvo priversta trauktis iš savo pozicijų netoli pietų Ukrainos Kryvyj Riho miesto, pranešė Ukrainos kariuomenė.

„Okupantai dabar yra ne arčiau kaip per 40 kilometrų nuo miesto“, – feisbuke paskelbtame vaizdo įraše sakė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. Remiantis jo pareiškimu, kurio neįmanoma nepriklausomai patikrinti, dalis Rusijos pajėgų atsitraukė į kaimyninę Chersono provinciją.

Kryvyj Rihas yra Ukrainos prezidento V. Zelenskio gimtasis miestas. Ukrainos teigimu, kai kada Rusijos pajėgos buvo priartėjusios 10 kilometrų atstumu.

Rusijos milijardierius R. Abramovičius dalyvauja Ukrainos taikos derybose

Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius prisijungė prie Rusijos ir Ukrainos akis į akį derybų Stambule, dpa sakė Turkijos prezidentūros pareigūnas.

„Chelsea“ futbolo klubo savininkas, kuriam taikomos Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sankcijos kaip dalis Vakarų atsako į Rusijos invaziją į Ukrainą, į renginio vietą atvyko su Rusijos delegacija, sakė pareigūnas.

Pranešama, kad R. Abramovičius buvo vienas iš kelių žmonių, kurie po ankstesnio derybų rato patyrė apsinuodijimo simptomų.

Rusija teigia, kad, nepaisydama taikos derybų, karo veiksmų Ukrainoje nestabdys

Rusija teigia, kad, nepaisydama šiuo metu Stambule vykstančių taikos derybų, karo veiksmų Ukrainoje nestabdys.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos tęsia specialiąją karinę operaciją“, – Rusijos gynybos ministerijos atstovą Igorį Konašenkovą cituoja naujienų agentūra „Interfax“. Pasak jo, nuo pirmadienio per Rusijos antskrydžius esą sunaikinti 68 ukrainiečiams priklausę kariniai objektai, tarp jų – priešlėktuvinės gynybos sistemos, du amunicijos ir trys degalų sandėliai bei trys dronai.

Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Rusijos gynybos ministerija kartu patvirtino, kad vėlų pirmadienį raketomis buvo smogta degalų saugyklai Rivnės srityje. Ministerijos teigimu, ten laikyti degalai buvo skirti Ukrainos karinei technikai Kyjivo priemiesčiuose.

Lenkijos ir Čekijos ministrai ignoruoja Vengriją dėl jos ryšių su Kremliumi

Lenkijos ir Čekijos gynybos ministrai nedalyvaus trečiadienį Budapešte vyksiančiame regioniniame Višegrado grupės susitikime dėl Vengrijos ryšių su Kremliumi, pranešė pareigūnai.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas nevyks į Budapeštą, pranešė jo spaudos tarnyba. Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova praėjusią savaitę taip pat pareiškė, kad nevyks. „Kitą savaitę pas juos vyks rinkimai, nebūtų teisinga, kad turėčiau dalyvauti kampanijoje“, – sakė ji.

„Visada palaikiau V4 ir labai apgailestauju, kad dabar Vengrijos politikams pigi Rusijos nafta svarbesnė nei Ukrainos kraujas“, – sakė ji.

Višegrado grupė vienija Čekiją, Vengriją, Lenkiją ir Slovakiją.

Kremlius: V. Putinas turi visapusišką gyventojų palaikymą

V. Putinas turi „visapusišką“ šalies gyventojų palaikymą, remdamasis naujos apklausos duomenimis, pareiškė Kremlius.

Kremlius pridūrė, neva pastaruoju metu Rusijos lyderio palaikymas „išaugo beprecedenčiu mastu“.

Savo kasdienėje spaudos konferencijoje Kremlius taip pat nurodė, kad Rusija atsiskaitymų už dujas lauks rubliais, o jei bus atsisakoma tai daryti, dujos nebus tiekiamos nemokamai.

Kalbėdamas apie antradienį Stambule vykstančias Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybas, Kremlius tvirtino, kad jau šiandien arba rytoj turėtų paaiškėti, ar pavyko pasiekti pažangos.

V. Zelenskis: Rusijos puolimas Mariupolyje – „nusikaltimas žmoniškumui“

V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustis prilygsta „nusikaltimui žmoniškumui“.

„Tai, ką Rusijos pajėgos daro Mariupoliui, yra nusikaltimas žmoniškumui, vykstantis visos planetos akivaizdoje realiu laiku“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą sakė V. Zelenskis.

Jis apkaltino Rusijos pajėgas sprogdinant slėptuves, nors yra žinoma, kad jose slepiasi civiliai gyventojai.

Prezidentas kalbėjo Ukrainos ir Rusijos derybininkams susitinkant derybų Stambule, kurias temdo šokiruojantys kaltinimai, esą ankstesniame derybų rate dalyvavę šalių atstovai galėjo būti apnuodyti.

Rusijos pajėgos laiko apsupusios pietinį Mariupolio miestą, įkalinusios maždaug 160 tūkst. žmonių be maisto, vandens ir medikamentų, ir nuolat jį bombarduoja.

Pasak vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno, jau žuvo mažiausiai 5 tūkst. žmonių, tačiau surinkus visų žuvusiųjų kūnus, jų skaičius gali priartėti prie 10 tūkstančių.

Kreipdamasis į Danijos parlamentarus V. Zelenskis taip pat pranešė, kad oficialus žuvusiųjų skaičius dar išaugo, Rusijai smogus regiono vyriausybės būstinei pietiniame Mykolajivo mieste.

„Kiek žinome dabar, septyni žmonės žuvo, 22 buvo sužeisti. Žmonės toliau ieško (dingusiųjų) po griuvėsiais“, – sakė V. Zelenskis.

„Mykolajivas neturėjo jokių karinių ambicijų, Mykolajivo žmonės nekėlė jokios grėsmės Rusijai. Tačiau net ir jie, kaip ir visi ukrainiečiai, tapo Rusijos kariuomenės taikiniais“, – kalbėjo prezidentas.

Anksčiau antradienį naujienų agentūros AFP žurnalistai iš įvykio vietos pranešė, kad iš po griuvėsių buvo ištraukti dviejų žuvusių žmonių kūnai.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas kovo 3 dieną pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.

Suomijos žvalgybos tarnybos įspėja dėl galimo Rusijos kišimosi, išpuolių

Suomija, svarstydama, ar stoti į NATO karinį aljansą, turėtų būti pasiruošusi Rusijos kišimuisi ir hibridinėms atakoms, antradienį perspėjo saugumo tarnybos.

Ši Šiaurės šalis turi 1 340 km bendrą sieną su Rusija ir po Antrojo pasaulinio karo neprisijungė prie gynybinio aljanso, bijodama išprovokuoti savo rytinę kaimynę.

Tačiau vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą paskatino milžinišką paramos stojimui į JAV vadovaujamą Aljansą pliūpsnį visuomenėje.

„Visa Suomijos visuomenė privalo būti budri ir saugotis Rusijos bandymų daryti įtaką Suomijos sprendimo priėmimui NATO klausimu“, – perspėjo suomių saugumo tarnybos SUPO vadovas Antti Pelttari (Antis Peltaris).

Skelbdama atnaujintą ataskaitą apie terorizmo grėsmę SUPO antradienį pabrėžė „plataus masto Rusijos kišimosi ir neteisėto sekimo“ pavojų, tačiau paliko galioti antro lygmens „padidėjusią“ nacionalinę teroro išpuolių grėsmę pagal keturių lygių skalę.

Šį savaitgalį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) pareiškė, kad jo šalies bandymas stoti į NATO gali išprovokuoti „įžūlų“ Rusijos atsaką, įskaitant oro erdvės ar teritorinius pažeidimus.

SUPO perspėjo Suomijos įmones „nuolat būti budrioms“ dėl kibernetinių atakų, sutrikdančių elektros tiekimą ar kitą svarbią infrastruktūrą, grėsmės.

Suomija jau anksčiau yra susidūrusi su vadinamosiomis hibridinėmis atakomis iš Maskvos, tokiomis kaip pasikartojantys oro erdvės pažeidimai ar 1700 migrantų paleidimas į Suomiją 2016 metais.

Anksčiau šį mėnesį transporto tarnyba „Traficom“ pranešė gavusi „daug“ pranešimų iš orlaivių apie Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) trikdžius rytinėje Suomijos dalyje, tačiau negalėjo nustatyti tų trikdžių šaltinio.

Prezidentas S. Niinisto ne kartą ragino Suomiją „nedvejojant, bet atidžiai“ apsispręsti, ar ji bandys įstoti į NATO, pabrėždamas, jog galutinį sprendimą turi priimti šalies parlamentas.

Kito mėnesio pradžioje Suomijos įstatymų leidėjai turėtų gauti vyriausybės užsakymu atliktą ataskaitą, kurioje bus įvertinta su stojimu susijusi rizika ir nauda. Ji duotų pradžią diskusijoms dėl narystės prašymo teikimo.

JK: Ukraina jokiu taikos susitarimu negali būti „išparduota“

Jokiu taikos susitarimu tarp Kijevo ir Maskvos Ukraina negali būti „išparduota“, susitarime turi būti numatytas automatiškas sankcijų atnaujinimas, jei Rusija elgtųsi agresyviai, pirmadienį sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

Pasak jos, reikia išmokti „nesmagaus susitarimo“, pasiekto po 2014-ųjų neramumų, pamokas. Rusijai tais metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, pasiektu susitarimu „Ukrainai nebuvo suteiktas ilgalaikis saugumas“, pažymėjo L. Truss.

„Putinas tiesiog atėjo [pasiimti] daugiau. Štai kodėl negalime leisti jam išlošti iš šios pasibaisėtinos agresijos, – sakė ji britų parlamentui. – Mums reikia užtikrinti, kad bet kokios būsimos derybos nesibaigtų Ukrainos išpardavimu.“

Prieš naują derybų su Rusija raundą Turkijoje Ukraina pirmadienį įspėjo, kad humanitarinė krizė griuvėsiais paverstame Mariupolyje dabar yra katastrofiška, šiame uostamiestyje žuvo tūkstančiai žmonių. Taip pat pranešta apie suintensyvėjusias kovas aplink sostinę Kyjivą.

L. Truss teigimu, į bet kokį ilgalaikį susitarimą turi būti įtrauktas „aiškus sankcijų sugrąžinimas“ ir jį automatiškai turėtų sukelti „bet kokia Rusijos agresija“.

„Turime užtikrinti, kad Putinas niekada nebegalėtų veikti tokiu agresyviu būdu“, – pabrėžė ji.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jau žuvo apie 20 tūkst. ukrainiečių, o 10 mln. buvo priversti palikti savo namus, nurodo Kyjivas. Keli Ukrainos miestai vis dar įnirtingai bombarduojami.

V. Zelenskis sakė, kad pirmas nuo kovo 10-osios derybų akis į akį ratas, antradienį prasidedantis Stambule, privalo nedelsiant atnešti taiką.

Stambule taip pat gali būti kalbama apie Ukrainos „neutralumą“ ir rusakalbių regiono Ukrainos rytuose būsimą statusą.

Iki šio derybų raundo derybininkai beveik kasdien palaikė kontaktus vaizdo ryšiu.

Kremlius: R. Abramovičius nebuvo apnuodytas, dalyvauja derybose dėl Ukrainos

Kremlius antradienį paneigė pranešimą, kad futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius buvo apnuodytas dalyvaudamas taikos derybose dėl karo Ukrainoje, bet patvirtino, kad jis veikia kaip tarpininkas.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ pirmadienį pranešė, kad R. Abramovičius ir Ukrainos derybininkai tapo įtariamos apnuodijimo atakos taikiniais. Įtariama, kad už išpuolį galėjo būti atsakingi Maskvos griežtosios linijos šalininkai, siekę sužlugdyti taikos procesą.

„Tai informacinio sabotažo, informacinio karo dalis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Savaime suprantama, kad šie pranešimai neatitinka tikrovės“, – pridūrė jis.

Anksčiau su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis patvirtino pranešimą naujienų agentūrai AFP. Jis pareiškė: „Deja, tai, apie ką pranešė „Wall Street Journal“, įvyko.“

Po susitikimo Ukrainos sostinėje R. Abramovičiui ir mažiausiai dviem aukšto rango Ukrainos derybininkams pasireiškė tokie simptomai kaip paraudusios, skausmingai ašarojančios akys, taip pat besilupanti veido ir rankų oda, teigė amerikiečių laikraščio cituojami šaltiniai.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas incidento nepatvirtino ir patarė sekti „tik oficialią informaciją“.

Pasak D. Peskovo, milijardierius verslininkas, kuris kartu su kitais oligarchais yra įtrauktas į Vakarų sankcijų sąrašus, dalyvauja antradienį Stambule surengtose derybose.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad R. Abramovičius antradienio rytą prieš prasidedant deryboms kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

Anot D. Peskovo, R. Abramovičius „nėra oficialus [Rusijos] delegacijos narys“ derybose, bet „prisideda užtikrinant tam tikrus Rusijos ir Ukrainos pusių kontaktus“.

Šiam vaidmeniui atlikti reikalingas abiejų šalių pritarimas, pažymėjo Kremliaus atstovas ir pridūrė: „Abramovičiaus atveju pritarimas yra.“

V. Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė sulaukė pagalbos pasiūlymų iš Rusijos verslininkų, įskaitant R. Abramovičių. Šis oligarchas turi senų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir yra „Chelsea“ futbolo klubo savininkas, bet šiuo metu siekia jį parduoti.

V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad tie verslininkai teigė norintys „kažką padaryti“ ir „kažkaip padėti“ deeskaluoti Rusijos karinį puolimą Ukrainoje, per kurį žuvo jau tūkstančiai žmonių.

Ukrainos premjeras: šalies ekonomika dėl karo susitraukė daugiau nei trečdaliu

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais.

„Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis.

Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.

„Toliau viskas priklausys nuo to, kaip atsigaus ekonomika ir verslas, nuo eksporto sektorių, kurių produkcijos tiekimą į Europą perorientuojame iš jūros į geležinkelių transportą. Visa tai taip pat turės įtakos BVP“, – pabrėžė D. Šmyhalis.

Praėjusią savaitę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva pareiškė, kad Ukrainos ekonomika dėl karo gali sunykti trečdaliu, palyginti su lygiu, buvusiu prieš Rusijos invazijos pradžią.

Anot TVF, duomenys apie BVP kritimą karo metu (Irake, Libane, Sirijoje, Jemene) rodo, kad metinis nuosmukis gali siekti 25-35 procentus.

Ukrainos nacionalinės statistikos tarnybos negalutiniais duomenimis, 2021-aisiais BVP padidėjo 3,4 procento.

E. Macronas ir V. Putinas vėl kalbėsis telefonu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vėl kalbėsis su V. Putinu, remdamasis Eliziejaus rūmais, praneša portalas „Euronews“.

Pasak Eliziejaus rūmų, skambutis vyks 17.30 val. Lietuvos laiku. Jo metu, be kitų karo Ukrainoje klausimų, ketinama aptarti galimą humanitarinę evakuacijos iš apsiausto Mariupolio operaciją.

E. Macronas norėtų šią operaciją pradėti artimiausiomis dienomis ir kaltina Maskvą nepagarba tarptautinei humanitarinei teisei.

Delegacijų derybos Turkijoje baigėsi: Rusija pažadėjo sumažinti karo veiksmus Kyjive ir Černihive

Rusija „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, taip pat šalia sostinės Kyjivo po „prasmingų“ derybų Stambule, antradienį pranešė Maskvos derybininkai.

„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl susitarimo dėl Ukrainos neutralumo ir nebranduolinio statuso rengimo perėjo į praktinį etapą... buvo priimtas sprendimas radikaliai, kelis kartus sumažinti karinius veiksmus Kyjivo ir Černihivo srityse“, – pareiškė Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas.

Ukrainos kariuomenė pranešė pastebėjusi Rusijos pajėgų atitraukimą nuo Kyjivo ir Černihivo, nors Pentagonas sakė negalintis patvirtinti šio pranešimo.

V. Putino į Ukrainą siųstų sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

Reaguodama Rusija, iš pažiūros, labiau koncentruojasi į Donbasą – daugiausia rusakalbių gyvenamą Ukrainos regioną, kur Maskvos remiami prorusiški sukilėliai jau aštuonerius metus kariauja separatistiniame kare.

Tai patvirtina ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu antradienį ištarti žodžiai, kad „Donbaso išlaisvinimas“ yra Maskvos pagrindinis karinis tikslas.

Šį mėnesį mažai viešumoje matytas S. Šoigu, sukėlęs klausimų dėl jo sveikatos būklės ir buvimo vietos, aukščiausio rango kariuomenės pareigūnams sakė, jog Rusija iš esmės baigė pirmąjį savo operacijos etapą ir pereina prie „pagrindinio tikslo – Donbaso išlaisvinimo“.

Nors tai gali būti laikoma V. Putino vardą gelbstinčia atsitraukimo strategija, ukrainiečiai nerimauja, kad Kremlius siekia suskaldyti jų šalį ir priversti atiduoti dalį jos teritorijos. Visgi – V. Zelenskio pareiškimas, kad jis yra pasirengęs eiti į kompromisą dėl šio regiono, rodo, kuriuo keliu gali pasukti derybos.

Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis nurodė, kad derybų metu vyko „prasminga diskusija“, o per jas pateikti pasiūlymai bus perduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Jis pridūrė, kad gali būti susitarta dėl V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo.

„Po šiandienos reikšmingų diskusijų susitarėme ir siūlome sprendinį, pagal kurį valstybių vadovų susitikimas gali įvykti kartu su užsienio reikalų ministrų susitikimu sutarčiai inicijuoti“, – aiškino V. Medinskis.

„Su sąlyga, kad rengiant susitarimą ir ieškant būtino kompromiso bus sparčiai dirbama, tikimybė sudaryti taiką tampa vis artimesnė“, – teigė jis.

Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pareikalavo tūkstančių gyvybių, daugiau kaip 10 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Vakarų šalys, reaguodamos į Rusijos invaziją Ukrainoje, paskelbė Maskvai virtinę griežtų ekonominių sankcijų bei toliau didina spaudimą, kad Kremlius nutrauktų agresiją.

Kyjivo derybininkai ragina sudaryti „tarptautinę“ sutartį Ukrainos saugumui garantuoti

Ukrainos derybininkai, dalyvaujantys Turkijoje vykstančiose derybose su Rusija, nurodė raginantys sudaryti tarptautinę sutartį, pagal kurią kitos šalys turėtų tapti Ukrainos saugumo garantėmis.

„Norime tarptautinio saugumo garantijų mechanizmo, pagal kurį garantuojančios šalys veiktų panašiai kaip NATO [sutarties] 5-asis straipsnis – ir netgi dar griežčiau“, – po diskusijų su Rusijos delegacija žurnalistams sakė ukrainiečių derybininkas Davydas Arachamija.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paaiškino, kaip bus įgyvendinama ši sutartis.

„Šio susitarimo įgyvendinimas vyks tokia tvarka: pirmiausia bus referendumas, kuriame visi Ukrainos piliečiai išsakys savo poziciją dėl šios sutarties ir dar prieš tai, kai ji pradės veikti. Po to vyks (sutarties) ratifikavimas garantuojančių šalių parlamentuose ir Ukrainos parlamente. Tai yra esminis dalykas. Turime gauti visuomenės palaikymą, kad sutartis tikrai būtų sudaryta mums“, – pabrėžė jis.

Pasak M. Podoliako, Rusijos aneksuoto Krymo klausimas bus atskiras šio susitarimo punktas. Ukrainos pusė siūlo fiksuoti Ukrainos ir Rusijos poziciją, 15 metų vesti dvišales derybas dėl Krymo ir Sevastopolio statuso.

Atskiru punktu Ukraina siūlo Rusijai numatyti, derybų laikotarpiu Ukraina ir Rusija nenaudos karinių arba ginkluotųjų pajėgų Krymo klausimui spręsti.

Kalbant apie padėtį prorusiškų separatistų iki karo kontroliuotose teritorijose Rytų Ukrainoje, „šie klausimai perkelti į atskirą punktą, kuris bus aptartas Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybose. Tai yra, visi ginčytini klausimai jau daugiau ar mažiau aptarti, mūsų pasiūlymai pateikti“, sakė M. Podoliakas.

Tuo metu D. Arachamija, Ukrainos valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) parlamento frakcijos lyderis, pažymėjo, kad referendumas gali vykti tik taikos sąlygomis.

Pasak jo, Rusija pareiškė pripažįstanti Vienos konvenciją, kurios vienas iš straipsnių numato, kad jeigu tarptautinė sutartis sudaroma kuriai nors iš šalių patiriant spaudimą, tuomet sutartis negalioja.

„Tai yra, norint, kad sutartis tikrai veiktų, Ukrainoje turi būti visiška taika... Jeigu visos šalys pritars šiai pozicijai, tai reikš karo pabaigą, pajėgų išvedimą, o išvažiavę žmonės turės grįžti iš užsienio, ir tada jau bus paleidžiami mechanizmai... kuriuos reikės paleisti“, – patikslino D. Archamija.

Turkija: derybos Stambule žymi didžiausią pažangą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) pareiškė, kad antradienį Stambule įvykusios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos žymi „reikšmingiausią pažangą“ mėginant užbaigti šių abiejų šalių karą.

Po tris valandas trukusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų M. Cavusoglu sakė, kad šios diskusijos yra „reikšmingiausia pažanga nuo derybų pradžios“, Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

Ministras pridūrė, kad derybos trečiadienį nebus tęsiamos.

Ortodoksų patriarchas smerkia „žiaurią invaziją“ į Ukrainą

Pasaulio krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis antradienį pasmerkė Rusijos „žiaurią invaziją“ į Ukrainą ir sakė, kad šis karas kelia didžiules kančias.

Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, šiuo metu viešintis Varšuvoje, kalbėdamas po susitikimo su ukrainiečių pabėgėliais Rusijos pavadinimo nepaminėjo.

„Paprasčiausiai neįmanoma įsivaizduoti, kiek nuniokojimo ši žiauri invazija sukėlė Ukrainos žmonėms ir visam pasauliui“, – spaudos konferencijoje sakė Baltramiejus I. Jis pridūrė, kad solidarumas su ukrainiečiais „yra vienintelis dalykas, galintis įveikti blogį ir tamsą pasaulyje“.

Baltramiejus I taip pat susitiko su Lenkijos vyskupų konferencijos vadovu arkivyskupu Stanislawu Gadeckiu (Stanislavu Gandeckiu). Pastarasis paminėdamas Rusijos pavadinimą ir smerkdamas jos veiksmus žengė toliau – jis sakė, kad Rusijos veiksmai turi „genocido požymių“.

Pasak S. Gadeckio, Rusijos invazija nulėmė „tūkstančių nekaltų žmonių“, įskaitant „šimtus vaikų, pagyvenusių žmonių, moterų ir vyrų, neturėjusių nieko bendra su karo veiksmais“, žūtį.

„Daugelis agresorės veiksmų turi genocido požymių“, – sakė jis.

Lenkijos Katalikų Bažnyčios vadovas anksčiau šį mėnesį ragino Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchą Kirilą pasinaudoti savo įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir pareikalauti nutraukti karą. Šiuo pareiškimu S. Gadeckis žengė toliau nei popiežius Pranciškus savo viešuose komentaruose.

Baltramiejus I laikomas „pirmuoju tarp lygių“ ortodoksų patriarchų. Jis yra nominalus pasaulio ortodoksų vadovas, bet kiti ortodoksų lyderiai šalyse su didelėmis ortodoksų bendruomenėmis, tarp jų Kirilas, gali turėti daugiau galių.

Dauguma ukrainiečių yra krikščionys ortodoksai, bet dalis jų priklauso nepriklausomai Bažnyčiai Kyjive, o kita dalis yra lojalūs Kirilui Maskvoje.

Kirilas ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nutraukė kontaktus su Baltramiejumi I, šiam 2019 metais pripažinus Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią kaip nepriklausomą nuo Maskvos patriarcho.

Baltramiejus I kalbėjo, jog sunku apsakyti ukrainiečių, su kuriais jis susitiko Lenkijoje, kančias. Jis pasirėmė Šventraščiu ir pacitavo pranašą Jeremiją: „Kas duos mano galvai vandens ir mano akims – ašarų šaltinį? Ir aš verksiu dieną ir naktį mano tautos dukters užmuštųjų.“

Lenkija priėmė daugiausiai dėl karo iš Ukrainos pabėgusių žmonių.

J. Bidenas telefonu aptars Ukrainos karą su Europos šalių vadovais

J. Bidenas antradienį per pokalbį telefonu su pagrindiniais Vakarų Europos sąjungininkais aptars Rusijos invaziją į Ukrainą, pranešė Baltieji rūmai.

J. Bidenas 9.15 val. ryto (13.15 val. Grinvičo, 16.15 val. Lietuvos laiku) su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovais surengė pokalbį „aptarti naujausiems įvykiams, susijusiems su Rusijos invazija į Ukrainą“, – sakė atstovas spaudai.

Kremlius: dialogas su JAV bet kokiu atveju būtinas

Kremlius sako, kad dialogas tarp Rusijos ir JAV ir toliau reikalingas, nepaisant pastarųjų įtampų dėl prezidento J. Bideno pasisakymų. J. Bideno „asmeniniai įžeidinėjimai“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu turi „neigiamą įtaką“ abiejų šalių santykiams, antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Tačiau dialogas tarp Rusijos ir JAV esą bet kokiu atveju yra būtinas.

„Tai yra ne tik abiejų šalių, bet ir viso pasaulio labui“, - pabrėžė D. Peskovas. Anksčiau ar vėliau Rusijai ir JAV, anot jo, teks kalbėtis, pavyzdžiui, strateginio stabilumo ir saugumo klausimais“.

J. Bidenas šeštadienio vakarą sakydamas kalbą Varšuvoje pavadino V. Putiną „diktatoriumi“. Tada jis dar pridūrė: „Dėl Dievo meilės, šitas žmogus negali likti valdžioje“. Baltieji rūmai netrukus po to pabrėžė, kad tai nėra raginimas nuversti V. Putiną. Šie J. Bideno žodžiai sukėlė pasipiktinimą Rusijoje.

Pirmadienį J. Bidenas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad savo žodžių neatsiima, tačiau tai esą nebuvo raginimas nuversti Rusijos prezidentą.

Maskva: „karinė operacija“ Ukrainoje bus tęsiama

Nepaisant to, kad paskelbta apie „karinio aktyvumo“ Kyjivo ir Černihovo regionuose mažinimą, Rusija tęs savo „karinę specialiąją operaciją“. „Ji vyksta griežtai pagal planą“, – antradienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią cituoja agentūra „Interfax“. Uždaviniai ir tikslai esą toliau įgyvendinami.

Ji vyksta griežtai pagal planą.

Taikos derybose tarp abiejų šalių toliau kalbama apie „Ukrainos demilitarizaciją, denacifikaciją“, sakė M. Zacharova. Be galimo Ukrainos neutralumo ir su tuo susijusių saugumo garantijų taip pat diskutuojama apie „šiandieninės teritorinės realybės“ pripažinimą.

Maskva reikalauja, kad Kyjivas Juodosios jūros Krymo pusiasalį pripažintų Rusijos dalimi, o Luhansko ir Donecko teritorijas nepriklausomomis valstybėmis. Ukraina tai ir toliau kategoriškai atmeta.

Rusijos prezidentas vasario 24 dieną pradėjo karą prieš Ukrainą ir tai, be kita ko, argumentavo siekiu kaimyninę šalį išvaduoti iš menamų „nacionalistų“.

JK sulaikė Rusijai priklausančią superjachtą ir pavadino tai „perspėjimu“ V. Putinui

Jungtinė Karalystė antradienį sulaikė Rusijai priklausančią 50 mln. dolerių vertės superjachtą su gėlo vandens baseinu ir pavadino tai „perspėjimu“ Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą pasekmių.

Pirmą kartą britų vandenyse sulaikyta superjachta „Phi“ konfiskuota po to, kai pastarosiomis savaitėmis JK dėl Kremliaus pradėto karo skyrė sankcijas šimtams Rusijos fizinių ir juridinių asmenų.

Valdžios institucijos sulaikė laivą, stovėjusį Londono Canary Wharf prieplaukoje, po to, kai Nacionalinės nusikalstamumo agentūros (NCA) „kovos su kleptokratija“ padalinys nustatė, kad galutinis jo savininkas yra Rusijos verslininkas.

Nors JK neįvardytam asmeniui sankcijų nėra paskelbusi, transporto sekretoriui Grantui Shappsui suteikti nauji įgaliojimai, leidžiantys sulaikyti laivus, kuriuos kontroliuoja, nuomoja ar valdo su Rusija susiję asmenys.

Apsilankęs prieplaukoje, G. Shappsas sakė, kad 58,5 metro laivas, kurio vertė 38 mln. svarų sterlingų (45 mln. eurų), atplaukė į Londoną remontui, bet dabar „niekur nebeišvyks“.

Pasak jo, šis konfiskavimas yra „aiškus ir griežtas įspėjimas“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: „Tai dar vienas ženklas, kad mes nestovėsime ir nežiūrėsime, kaip Putino bičiuliai plaukioja po pasaulį tokiomis jachtomis, o žmonės Ukrainoje kenčia“.

„Phi“ yra trečioji pagal dydį olandų laivų statyklos „Royal Huisman“ pastatyta jachta, kurioje yra, kaip bendrovė vadina, „begalinis vyno rūsys“ ir patentuotas gėlo vandens baseinas.

Pasak NCA, laivas registruotas Karibų jūros regiono Sent Kitso ir Nevio valstybėje įsikūrusios bendrovės vardu ir plaukioja su Maltos vėliava.

„Jachtos savininkas buvo sąmoningai gerai slepiamas“, – sakoma agentūros pareiškime.

Vakarams įvedus sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje agentūros kovos su kleptokratija padalinys buvo sustiprintas, padidintas finansavimas ir personalas. „Ir tai jau duoda rezultatų“, – sakė NCA tyrėjas Andy Devine‘as.

Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Gibraltaro valdžios institucijos, įgyvendindamos sankcijas, taip pat konfiskavo ne vieną rusišką jachtą. JK konfiskavo mažiausiai du oligarchams priklausančius privačius lėktuvus.

Scanpix nuotr.

Ukraina derybose su Rusija teikia virtinę pasiūlymų

Ukraina per derybas su Rusija, antradienį surengtas Turkijoje, pateikė virtinę pasiūlymų, įskaitant galimybę atsisakyti ilgai puoselėtų ambicijų įstoti į NATO.

Naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius pasiūlymus Ukrainos ir Rusijos derybose dėl mėnesį trunkančio konflikto sureguliavimo.

Saugumo garantijos

Ukraina nori, kad Vakarų šalys suteiktų teisiškai įpareigojamas saugumo garantijas, prilygstančias NATO kolektyvinio saugumo garantijai ar pranokstančias ją.

NATO sutarties 5-asis straipsnis įpareigoja visas bloko šalis šalių narių ateiti į pagalbą užpultai narei.

Pasak D. Arachamijos, Ukraina nori, kad šalimis garantėmis būtų Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, priklausančios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, taip pat Turkija, Vokietija, Lenkija bei Izraelis.

Neutralumas

Turėdama tokias saugumo garantijas Ukraina galėtų tapti neutrali ir tai iš esmės reikštų, kad ji atsisako savo ambicijų įstoti į NATO.

„Ukraina sutiktų su neutraliu statusu, jei saugumo garantijos veiktų“, – sakė D. Arachamija.

Ukraina neprisijungs „prie jokio karinio politinio aljanso“, sakė kitas ukrainiečių derybininkas Oleksandras Čalas.

Maskva NATO plėtros priimant Ukrainą grėsmę vadino viena iš savo invazijos priežasčių.

Jokių užsienio karinių bazių

Turėdama užsienio saugumo garantijas Ukraina nepriimtų savo teritorijoje „jokių užsienio karinių bazių“, sakė O. Čalas.

Vis dėlto Ukrainoje galėtų būti rengiamos karinės pratybos su šalimis garantėmis, pridūrė jis.

Narystė ES

Kyjivas reikalavo, kad tarptautiniu susitarimu dėl Ukrainos saugumo nebūtų blokuojama galima šalies narystė Europos Sąjungoje.

Be to, Ukraina nori, kad saugumo garantės pažadėtų padėti jai vykdyti stojimo į ES procesą.

Teritorinis vientisumas

Ukraina siūlo atidėti Rusijos aneksuoto Krymo ir separatistinių Donbaso teritorijų klausimą.

Kad saugumo garantijos galėtų greit įsigalioti, susitarimas šių teritorijų „laikinai neapimtų“, sakė D. Arachamija.

Krymo, į kurį Rusija įsiveržė 2014 metais, statusą Kyjivas siūlo spręsti 15 metų derybomis, sakė derybininkas Mychailo Podoliakas.

Žiniasklaida: R. Abramovičius perdavė V. Putinui raštelį nuo V. Zelenskio

Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius perdavė Rusijos prezidentui V. Putinui ranka rašytą Ukrainos prezidento V. Zelenskio raštelį, ir sulaukė žiauraus Rusijos lyderio atsakymo, praneša „Mirror“.

Ši žinia buvo paskelbta tada, kai paaiškėjo, kad „Chelsea FC“ savininkas R. Abramovičius skrido dalyvauti Rusijos ir Ukrainos derybose, vykusiose Turkijoje kovo 29 dieną.

Gavęs V. Zelenskio raštelį, kuriame išvardytos galimos taikos sutarties sąlygos, V. Putinas R. Abramovičiui atkirto: „Pasakyk jam, kad aš jas suplėšysiu“.

Praėjusią savaitę Kremlius patvirtino, kad kadenciją baigiantis „Chelsea“ savininkas dalyvavo ankstyvose taikos derybose po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tačiau Kremlius antradienį tai paneigė, bet patvirtino, kad derybose jis veikia kaip tarpininkas.

„Tai informacinio sabotažo, informacinio karo dalis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Savaime suprantama, kad šie pranešimai neatitinka tikrovės“, – pridūrė jis.

Anksčiau su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis patvirtino pranešimą naujienų agentūrai AFP. Jis pareiškė: „Deja, tai, apie ką pranešė „Wall Street Journal“, įvyko.“

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas incidento nepatvirtino ir patarė sekti „tik oficialią informaciją“.

Airija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus

Airija antradienį pranešė išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, kad šios šalies ambasada Dubline yra tapusi šnipinėjimo židiniu.

Užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad „keturių aukšto rango pareigūnų buvo paprašyta palikti valstybę“ dėl veiklos, „neatitinkančios diplomatinio elgesio tarptautinių standartų“.

Belgija išsiunčia 21 Rusijos diplomatą, įtariamus šnipinėjimu

Belgija išsiųs 21 Rusijos diplomatą, kurie yra įtariami šnipinėjimu, antradienį pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes (Sofi Vilmes).

Per „Twitter“ ir kreipdamasis į parlamentą šią žinią paskelbusi S. Wilmes sakė, kad Briuselis savo veiksmus koordinuoja su kaimyniniais Nyderlandais, paskelbusiais, kad išsiųs 17 rusų diplomatų.

Airija savo ruožtu paskelbė išsiųsianti keturis Rusijos diplomatus.

Rusijos karo laivą n****i pasiuntęs pasienietis grįžo namo

Ukrainos pasienietis legendinės frazės „Rusijos karo laive, eik n****i“ autorius Romanas Gribovas grįžo namo iš Rusijos nelaisvės, skelbia „News 84 Media“.

Šią naujieną pranešė Čerkasų srities karinės administracijos vadovas Igoris Taburecas.

„Man teko garbė pasveikinti mūsų legendinį karį gimtinėje. Romanas dalyvavo Gyvačių salos gynyboje. Jis ir jo bendražygiai pasauliui pademonstravo ukrainietiškos dvasios tvirtumą, mūsų atkaklumą“, – rašė administracijos vadovas.

Visos bendruomenės vardu I. Taburecas R. Gribovui įteikė apdovanojimą už nuopelnus Čerkasų kraštui. Su tokiais gynėjais mes tikrai laimėsime!“ – rašė jis.

Primename, kad vasario 24 d. Rusijos kariai užėmė Gyvačių salą apšaudydami ją iš laivų ir lėktuvų. Priešui pasiūlius pasiduoti, R. Gribovas pasiuntė Rusijos laivą n****i. Kaip paaiškėjo, paskui jis buvo paimtas į nelaisvę, nors kurį laiką buvo manoma, kad trylika Gyvačių saloje buvusių pasieniečių žuvo. Žuvusių yra, tačiau kai kurie salos gynėjai išliko gyvi.

A. Blinkenas: JAV vis dar abejoja Rusijos „rimtumu“ per derybas su Ukraina

Jungtinės Valstijos vis dar abejoja, ar Rusija rimtai įsipareigojusi deryboms su Ukraina, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimų apie pažangą, pasiektą per abiejų kariaujančių šalių delegacijų susitikimą Stambule.

„Nemačiau nieko, kas rodytų, jog yra veiksmingai judama į priekį, nes nematėme jokių tikro rimtumo ženklų“ iš Rusijos, per spaudos konferenciją Maroke sakė A. Blinkenas.

„Viena yra ką Rusija sako, ir kita – ką daro. Mes susitelkę į pastarąjį dalyką“, – pabrėžė JAV diplomatijos vadovas.

„Ką Rusija daro – tai tolesnis žiaurus elgesys su Ukraina ir jos žmonėmis, ir tai tęsiasi mums kalbant“, – pridūrė A. Blinkenas.

Jis kalbėjosi su žurnalistais per bendrą spaudos konferenciją su Maroko užsienio reikalų ministru Nasseru Bourita (Naseru Burita). A. Blinkenas į Maroką atvyko per kelionę po regiono šalis.

A. Blinkenas sakė, kad „dėl šios Rusijos įvykdytos agresijos... lygiai pusė vaikų Ukrainoje buvo išvaryti iš savo namų“.

Jis ragino Maskvą „dabar pat užbaigti agresiją, sustabdyti šaudymą, atitraukti savo pajėgas ir, žinoma, dalyvauti derybose“.

Pasak valstybės sekretoriaus, ukrainiečiai šiose derybos dalyvauja „tiesiogine prasme įrėmus ginklą jiems į galvas“.

Kremlius: V. Putinas reikalauja, kad „nacionalistai“ Mariupolyje sudėtų ginklus

Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį pareiškė, kad Ukrainos „nacionalistai“, įnirtingai ginantys rusų pajėgų apsuptą pietrytinį Mariupolio uostamiestį, privalo sudėti ginklus, pranešė Kremlius.

Šį reikalavimą Kremliaus vadovas išsakė telefonu kalbėdamasis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Buvo pabrėžta, kad siekiant išspręsti sudėtingą humanitarinę situaciją šiame mieste [Mariupolyje], Ukrainos nacionalistų kovotojai privalo liautis priešintis ir sudėti ginklus“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Abu lyderiai dar kartą pasikalbėjo po anksčiau antradienį įvykusių Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų Stambule, surengtų praėjus daugiau kaip mėnesiui po to, kai V. Putinas pasiuntė pajėgas į savo provakarietišką kaimynę.

Scanpix nuotr.

Kremlius nurodė, kad E. Macronas ir V. Putinas taip pat aptarė šių derybų rezultatus ir humanitarinę padėtį Ukrainoje.

„Rusijos prezidentas pateikė [E. Macronui] išsamios informacijos, kokių priemonių Rusijos kariuomenė imasi, kad suteiktų skubią humanitarinę pagalbą ir užtikrintų saugią civilių evakuaciją, taip pat iš Mariupolio“, – teigiama Kremliaus pranešime.

Rusijos pajėgos laiko apsupusios pietinį Mariupolio miestą, įkalinusios maždaug 160 tūkst. žmonių be maisto, vandens ir medikamentų, ir nuolat jį bombarduoja.

Pasak vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno, jau žuvo mažiausiai 5 tūkst. žmonių, tačiau surinkus visų žuvusiųjų kūnus, jų skaičius gali priartėti prie 10 tūkstančių.

Eliziejaus rūmai savo ruožtu nurodė, kad sąlygos Prancūzijos mėginamai surengti humanitarinei operacijai, kad būtų suteikta pagalba Mariupolio gyventojams, „šiuo metu“ nėra išpildytos.

Kalbėdamasis su V. Putinu E. Macronas pabrėžė, kad tokią misiją Prancūzija siekia surengti kartu su Turkija ir Graikija. Rusijos prezidentas atsakė, kad prieš atsakydamas į šį prašymą „pagalvos“, nurodė Eliziejaus rūmai.

Danija pasiruošusi atsiųsti į Baltijos šalis dar 800 karių

Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje.

Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.

„Jau dabar reikšmingai ten dalyvaujame, bet esame pasiruošę nuveikti daugiau“, – per spaudos konferenciją sakė premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen).

„Štai kodėl vyriausybė siūlys pasiųsti 800 [karių] batalioną į Baltijos šalis“, – pridūrė ji.

Batalionas jau yra parengtas išvykti, bet NATO turi oficialiai paprašyti išsiųsti karius, pridūrė ministrė pirmininkė.

M. Frederiksen šią žinią paskelbė po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi vaizdo ryšiu į Danijos parlamentą.

Trečiadienį M. Frederiksen pradės kelionę po Estiją, Latviją ir Lietuvą. Be kita ko, jis aplankys Baltijos šalyse laikomus Danijos karius.

Kaip ir daugelis kitų Europos šalių, Danija yra pasiuntusi Ukrainai ginkluotės, turinčiai padėti šios šalies pajėgoms priešintis Rusijos invazijai.

JK stiprins savo karinį buvimą Arktyje

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Didžioji Britanija stiprins savo karinį buvimą Arktyje, antradienį paskelbė gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas).

Šis regionas „yra svarbus mūsų komunikacijai, svarbus mūsų prekybai ir mūsų kelionėms, svarbus mūsų laisvėms“, sakė B. Wallace'as, lankydamas karius Norvegijoje esančioje Bardufoso bazėje, kuri rengiamos treniruotės veikti žemos temperatūros sąlygomis britų Karališkųjų oro pajėgų, armijos ir Karališkojo jūrų laivyno sraigtasparnių įguloms.

Rusijos karo veiksmai Ukrainoje reiškia, kad Londonas privalo Arktyje intensyvinti žvalgybą ir stebėseną sausumoje ir jūroje, spaudos konferencijoje sakė B. Wallace'as.

„Iš esmės turėsime... nuolat Šiaurės šalyse veikiančią jūrų pėstininkų smogiamąją grupę“, – sakė britų gynybos sekretorius, akcentuodamas Britanijos įsipareigojimą ginti „savo infrastruktūrą, kabelius, į kuriuos, kaip matome, taikosi Rusija, [siekdama], kad taptume pažeidžiami“.

Britanija su partnerėmis dalyvauja kas dvejus metus rengiamose pratybose Šiaurės Atlante, bet Rusijos invazija Ukrainoje dar labiau padidino minimo regiono strateginę reikšmę.

Norvegijos gynybos ministras Oddas Rogeris Enoksenas (Odas Rogeris Enoksenas) sakė, kad jo šalis, kaip NATO narė ir Rusijos kaimynė, „nori didesnio sąjungininkių aktyvumo Šiaurėje“.

„Jungtinė Karalystė yra mūsų svarbiausia sąjungininkė Europoje“, – pridūrė jis.

Šiuo metu pratybose Norvegijos šiaurėje dalyvauja maždaug 30 tūkst. karių iš 25 NATO šalių ir Aljansui nepriklausančių jo partnerių Švedijos bei Suomijos. Pratybose išbandomi Aljanso pajėgumai gintis nuo agresijos.

Rumunija dalys gyventojams jodo tabletes, baimindamasi branduolinio incidento Ukrainoje

Rumunijos sveikatos apsaugos ministras antradienį sakė, kad šalies gyventojams bus išdalyta kalio jodido tablečių, kurios turėtų padėti apsisaugoti, jeigu kaimyninėje Ukrainoje, kovojančioje su Rusijos invazija, įvyktų koks nors branduolinis incidentas.

Europos šalyse jodo tabletės buvo iššluotos iš vaistinių, baiminantis, kad jų gali prireikti apsisaugoti nuo skydliaukės vėžio, jeigu per Rusijos invaziją Ukrainoje kiltų branduolinis incidentas.

Sveikatos apsaugos ministras Alexandru Rafila (Aleksandru Rafila) sakė, kad jo vyriausybė nuo ateinančios savaitės pradės dalyti tabletes per šeimos gydytojus, bet perspėjo, kad žmonėms nederėtų gerti šio preparato prevenciškai.

„Jas reikia gerti, jeigu netoliese įvyko branduolinis incidentas. Kitais atvejais jų gerti nereikėtų“, – žurnalistams aiškino ministras.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat surengs informacinę kampaniją, kad išaiškintų gyventojams, kaip gauti šio preparato, kaip laikyti tabletes ir kaip jas vartoti.

A. Rafila sakė, kad branduolinis incidentas „mažai tikėtinas“, bet „įmanomas“.

„Negalime absoliučiai to atmesti... Turime būti pasiruošę tokiai situacijai“, – pabrėžė ministras ir pridūrė, kad kalio jodido tabletės gali būti laikomos trejus metus nuo pagaminimo.

Rusijos invazija į Ukrainą tapo pirmuoju karu, paveikusiu išvystytos branduolinės energetikos šalį, turinčią 15 reaktorių.

Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje. Šis įvykis sukėlė didžiulį nerimą, nes per šturmą jėgainė buvo apšaudoma, o jos mokymų komplekse kilo gaisras.

Dabar jau nebeveikianti Černobylio atominė elektrinė yra didžiausios branduolinės katastrofos pasaulyje vieta. 1986 metais sprogus vienam iš jos reaktorių, virš Europos nuslinko radioaktyvių teršalų debesis.

Putinas sukioja peilį atviroje Ukrainos žaizdoje, mėgindamas priversti šalį ir jos sąjungininkes kapituliuoti.

Keli gydytojai perspėjo, kad netinkamas jodo preparatų vartojimas gali būti pavojingas ir sukelti rimtą pašalinį poveikį.

Tarptautinės sveikatos apsaugos institucijos nurodo, kad tabletės turi būti vartojamos prieš pat potencialų kontaktą su radioaktyviais teršalais arba tuojau po jo, jeigu incidentas yra įvykęs arčiau kaip už 20 kilometrų.

Susidarius tokiai situacijai vartoti kalio jodidą ypač rekomenduojama nėščiosioms, kūdikiams, vaikams ir jaunuoliams.

JAV ir Europa ragina Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų.

„Pažiūrėsime, ar jie [Rusija] ištesės, – žurnalistams Vašingtone sakė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) tuojau po pokalbio su keturių Vakarų Europos šalių lyderiais. – Atrodo, kad yra konsensusas – pažiūrėkime, ką jie turi pasiūlyti.“

Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad minėtų penkių šalių lyderiai susitarė nešvelninti griežtų ekonominių sankcijų, įvestų Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.

„Lyderiai išreiškė ryžtą toliau didinti kainą Rusijai už jos brutalius puolimus Ukrainoje, taip pat toliau teikti Ukrainai saugumo pagalbą, kad ji galėtų apsiginti“, – nurodė Baltieji rūmai.

Šalys „susitarė, kad Vakarų ryžtas jokiu būdu negali būti sušvelnintas, kol šis Ukrainai primestas siaubas baigsis“, sakoma JK ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) paskelbtame pranešime.

Rusija apie potencialias deeskalacijos pastangas pranešė po Turkijoje įvykusių derybų su Ukraina. Prieš daugiau nei mėnesį Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėta invazija Ukrainoje jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir dar milijonus gyventojų privertė palikti savo namus.

Kremlius teigė mažinsiantis karinės veiklos mastą prie Kyjivo ir Černihivo miestų.

B. Johnsonas atkartojo skeptišką požiūrį, anksčiau išsakytą JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno).

„Ministras pirmininkas pabrėžė, kad privalome vertinti Putino režimą pagal jų veiksmus, o ne žodžius, – sakoma Dauningo gatvės pranešime. – Putinas sukioja peilį atviroje Ukrainos žaizdoje, mėgindamas priversti šalį ir jos sąjungininkes kapituliuoti.“

„Premjeras pabrėžė kitiems lyderiams, kad turime neatlyžti, imdamiesi savo atsako“, – pridūrė B. Johnsono biuras.

Rusija atakavo karinį aerodromą vakarų Ukrainoje

Rusijos pajėgos antradienį smogė kariniam aerodromui vakarų Ukrainos mieste, sunaikindamos degalų atsargas, pranešė jo meras.

„Nuo pirmos karo dienos mus apipylė raketomis, tačiau šiandien ataka buvo labai rimta ir padarė didelės žalos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Starokostiantynivo meras Mykola Melnyčiukas, pažymėjęs, kad aukų nebuvo.

Jis pridūrė, kad bombardavimai sunaikino degalų ir tepalų atsargas maždaug 35 tūkst. gyventojų turinčiame mieste, esančiame tarp sostinės Kyjivo ir Lvivo.

Išpuolis buvo surengtas Rusijai antradienį pažadėjus „radikaliai“ sumažinti savo karinį aktyvumą aplink Kyjivą ir šiaurinį Černigivo miestą po „reikšmingos“ pažangos Stambule vykusiose taikos derybose.

Be to, antradienį per Rusijos smūgį pietiniame Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai devyni žmonės ir dar 28 buvo sužeisti.

Pareigūnų teigimu, Rusijos kariai per 24 valandas taip pat surengė daugiau kaip 40 raketų atakų prieš Kyjivo regiono gyvenamąsias vietoves.

O. Arestovičius: Rusija nesiliauja bandyti nužudyti V. Zelenskį

Ukrainos prezidento vyresnysis patarėjas Oleksijus Arestovičius teigia, kad Rusija nesiliauja bandyti nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Tai V. Zelenskio patarėjas teigė interviu BBC.

Kaip skelbia news84media.com, O. Arestovičiaus teigimu, rusai keturis kartus šaudė netoli prezidento administracijos. Be to, okupantai nori „pašalinti“ kažką iš aukščiausiųjų kariuomenės ir valdžios atstovų, įskaitant ir patį O. Arestovičių.

Jis taip pat teigė, kad derybų metu vienas iš labiausiai Rusiją dominančių klausimų – įvestų ekonominių sankcijų panaikinimas.

„Įsivaizduokite Vakarų ir viso pasaulio reakciją po išpuolio, net ne prieš prezidentūrą, bet derybininkus. Net rusai turi tam tikras tarptautines diplomatines raudonąsias linijas, kurių negalima peržengti. Nes atstovas visada yra neliečiamas asmuo. Kai nužudysite žmogų, kuris su jumis kalbasi, po to niekas daugiau su jumis nesiderės. Turi būti dalykų, kuriais galima pasikliauti net karo chaose“, – sakė O. Arestovičius.

Jo manymu, okupantai nebombarduos prezidento administracijos, tačiau ir toliau bandys kitais būdais fiziškai sunaikinti V. Zelenskį.

V. Zelenskis: signalus, kuriuos girdime iš derybų vietos, galima pavadinti teigiamais

Antradienio vakarą V. Zelenskis teigė, kad signalus, kuriuos girdi iš derybų vietos, galima pavadinti teigiamais.

„Signalus, kuriuos girdime iš derybų vietos, galima pavadinti teigiamais. Tačiau tai neslopina Rusijos sviedinių sprogimų. Žinoma, matome visus pavojus. Žinoma, nematome pagrindo pasitikėti valstybės, kuri ir toliau kovoja už mūsų sunaikinimą, atstovų žodžiais. Ukrainiečiai nėra naivūs žmonės. Ukrainiečiai per šias 34 invazijos dienas ir pastaruosius aštuonerius karo Donbase metus sužinojo, kad pasitikėti galima tik konkrečiu rezultatu“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje

Irpinė

karas

LNK turinys