Vis daugiau pasaulio lyderių penktadienį reiškė nuomonę, jog krizei Europoje išspręsti reikia daugiau dėmesio skirti augimui, ieškant būdų, kad Graikija neiškristų iš euro zonos ir tai skaudžiai neatsilieptų pasaulio ekonomikai.

Užduodamas toną savaitgalį vykstančiame grupės G-8 lyderių susitikimui JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pritarė naujojo Prancūzijos prezidento nuomonei, jog reikia imtis daugiau stimulų ekonomikai atgaivinti recesijos apimtoje Europoje, kurioje vyrauja griežto taupymo programos, tvirtai palaikomos Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.

B.Obama nuogąstauja, kad euro zonos krizė, kelianti grėsmę 17 Europos valstybių vieningos valiutos ateičiai, gali sutrukdyti ir trapiam JAV ūkio atsigavimui bei jo išrinkimui antrai kadencijai lapkritį.

Viršūnių susitikimu Kemp Deivde prasideda keturių dienų intensyvios diplomatijos laikotarpis, įskaitant ir NATO šalių vadovų susitikimą Čikagoje. Per šias dienas bus patikrintas pasaulio lyderių gebėjimas įveikti nerimą dėl finansų krizės taip pat suderinti planus nepopuliariam karui Afganistane įveikti.

Tačiau per pietus penktadienį JAV prezidento poilsiavietėje lyderiai kalbėjosi apie kitas pasaulines problemas. Grupes G-8 lyderiai, tarp kurių buvo ir Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, sutarė, prieš kitą savaitę įvyksiančias derybas su Iranu, kad Teheranas turi atsakyti į klausimus apie savo branduolinio ginklavimosi programą, sakė vienas JAV pareigūnas.

Per pietus pakalbėta ir apie Šiaurės Koreėja, Siriją ir Mianmarą.

Anksčiau penktadienį, po susitikimo Vašingtone su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu), B.Obama pasakė, jog jiedu sutinka, kad euro zonos krizė yra „ypatingos svarbos klausimas ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonomikai“. Prieš išskrisdamas į Kemp Deividą jis dar pridūrė, jog šį klausimą tikimasi „vaisingai aptarti“ G-8 susitikime.