„Visuomio“ idėją vetuoja įtakingi politikai, todėl jo greičiausiai nebus. Tokio visą valstybės turtą valdančio holdingo koncepcijos sukūrimui skirti 100 tūkstančių litų valstybės biudžeto lėšų bus išleistas veltui.

Seimo pirmininkė vertina skeptiškai

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio ir premjero Andriaus Kubiliaus entuziastingai ginama idėja visą 18 milijardų litų vertinamą valstybės turtą valdyti per vieną supergigantišką įstaigą, pavadintą keistu „Visuomio“ vardu, patiria fiasko.

Prie skeptiškai nusiteikusių dėl šios idėjos politikų choro prisijungė ir viena valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderių, Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

„Tikrai pritariu, kad nenormalu, jog valstybės turtas taip blogai yra valdomas - neskaidriai, neefektyviai. Mano, kaip politiko, uždavinys, kad valstybės turtas būtų valdomas skaidriai, efektyviai, kad gautume tokius dividendus į biudžetą, kokius turime gauti“, - pabrėžė ji interviu dienraščiui.

„Tačiau į klausimą, kaip tas bus daroma, kaip tai bus gerinama, aš atsakymo šiandien nežinau. Ir kol kas per tą „Visuomis“ projektą neišgirdau atsakymų į visus man kylančius klausimus. Dėl to ir vertinu skeptiškai“, - sakė Seimo pirmininkė.

J.Razma pasakė, kad „Visuomio“ nebus

I.Degutienė nėra pirma konservatorė, neigiamai atsiliepusi apie „Visuomio“ sukūrimo idėją. Dar vienas Tėvynės sąjungos lyderis, šios partijos frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma irgi pasisakė prieš premjero ir ūkio ministro puoselėjamą koncepciją.

J.Razma užsiminė, kad Tėvynės sąjungos frakcijoje „Visuomis“ taip pat nepalaikomas. „Jeigu vienas žmogus frakcijoje idėją palaiko, tai kokia perspektyva?“, - praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje atviravo parlamentaras. Nesunku nuspėti, kad tas vienintelis žmogus – pats A.Kubilius, kadangi D.Kreivys nėra Seimo ir valdančiosios frakcijos narys.

„Visuomio“ nebus“, - pabrėžė J.Razma.

Prieš dvi savaites įvykusiame Tėvynės sąjungos frakcijos posėdyje A.Kubilius ir D.Kreivys bandė įtikinti parlamentarus „Visuomio“ nauda. Tačiau bergždžiai. Frakcijos nariai tik išsityčiojo iš premjero, pavadindami „Visuomį“ labai panašiu projektu į neskaidrų ir jau numarintą „Leo“.

Maištas konservatorių gretose?

Praėjusį savaitgalį bandyta „Visuomio“ idėją pristatyti Tėvynės sąjungos tarybos posėdyje. Bet didele balsų dauguma šis klausimas net nebuvo įtrauktas į darbotvarkę.

Tokios nuotaikos valdančiojoje konservatorių partijoje skatina joje esančius premjero oponentus veikti aktyviau. Talibanu vadinamas radikalusis partijos sparnas renka parašus po peticija, kuria reikalaujama kardinaliai keisti Vyriausybės vykdomą politiką, priešingu atveju grasinama premjero atstatydinimu.

Vienas radikaliųjų konservatorių Gintaras Songaila pripažįsta, kad tokios peticijos projektas yra, tačiau nedetalizuoja jos turinio ir kol kas nesako, kiek frakcijos narių pasirašė šį dokumentą.

Nesveikinamas pasiūlymas dėl „Visuomio“ ir kitose valdančiosiose partijose. Liberalų sąjūdžio lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis yra užsiminęs, kad „Visuomis“ gali būti pernelyg gremėzdiška ir politizuota struktūra, neleisianti įgyvendinti numatytų planų efektyviai privatizuoti dalį valstybės turto, įsileisti į kai kurias valstybines bendroves privatų kapitalą. Pavyzdžiui, sudėtinga būtų parduoti tarptautinių oro uostų akcijas, ką planuoja daryti valstybė artimiausiais metais. Taip pat nebūtų aišku, kokiais principais turėtų dirbti Klaipėdos jūrų uostas.

„Visuomis nepatinka ir Seimo opozicijai.

Pasigedo konkretumo

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi nėra entuziastinga dėl „Visuomio“, nors ir griežtai neatmeta tokios valstybės turto valdymo koncepcijos.

Valstybės vadovė rugsėjo pradžioje pareikalavo, kad Ūkio ministerijai jai pristatytų „Visuomio“ idėją. Toks pristatymas buvo padarytas, tačiau Prezidentė pastebėjo negavusi visų atsakymų į iškylančius klausimus.

„Tokia Švedijos ir Suomijos patirtis, Prezidentės įsitikinimu, yra vertinga, tačiau valstybės vadovė pasigedo konkrečių idėjų ir projektų, kaip šis modelis veiktų Lietuvos sąlygomis“, - pranešė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Premjeras suka ienas

Todėl spėjama, kad „Visuomio“ idėja, už kurią skandinavų ekspertams bus sumokėta tūkstančiai litų, greičiausiai taip ir liks neįgyvendinta.

Atrodo, premjeras A.Kubilius jau pradeda ieškoti atsitraukimo kelių. „Galiu pasakyti, kad tikrai bus įgyvendinta valstybinio turto valdymo pertvarka remiantis geriausia kitų šalių patirtimi. Negirdėjau, kad kas priešintųsi valstybinių įmonių valdymo skaidrumui, aiškaus tikslo formulavimui ir galimybių sudarymui, kad valstybinės įmonės būtų valdomos taip, kaip valdomos privataus verslo kompanijos. O ar įgyvendinant šiuos principus turi būti įsteigtas koks nors „Visuomis“, tai yra technikos reikalai“, – šią savaitę sakė Vyriausybės vadovas.

A.Kubilius pareiškė iš valstybės turto valdymo reformos „vaisių“ tikįs jau kitąmet - dėl geresnio valstybės turto valdymo 2011-ųjų biudžete ketinama numatyti mažiau išlaidų.

Premjeras planuoja, kad iki biudžeto pateikimo ir svarstymo Seime galutinis sprendimas dėl efektyvaus valstybės turto valdymo bus priimtas.

Sumokės ekspertui

Ūkio ministras D.Kreivys yra pareiškęs, kad valstybės turto valdymo strategija valstybei kainuos 100 tūkst. litų. Šie pinigai turi būti sumokėti užsienio ekspertams, pateikusiems pasiūlymus dėl valstybės turto efektyvesnio valdymo.

Padėti formuluoti valstybės turto valdymo strategijos gaires buvo nusamdytas švedų ekspertas Dagas Detteris, atlikęs valstybės turto valdymo reformas Švedijoje ir kitose šalyse. Jis pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei.

Bendrovei, kurią preliminariai ketinta pavadinti „Visuomis Company Holding“, vadovautų profesionalūs vadybininkai - tai nebūtų samdomi vadovai, jie toliau liktų savo postuose kitose kompanijose, tačiau periodiškai spręstų strateginius valstybės turto valdymo klausimus.

Tikisi gauti šimtus milijonų

Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto  - apie 300 įmonių, ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio - įmonių, miškų ir kito - turto vertė siekia 18 mlrd. litų, tačiau už 2009 metus į valstybės biudžetą tegauta tik apie 44,8 mln. litų dividendų.

Premjeras skaičiuoja, kad reforma skylėtą valstybės iždą vien kitais metais galėtų papildyti 300-400 mln. litų, o ilgainiui ši sumą esą galėtų pasiekti ir milijardą litų.

Kaip tai bus pasiekta, jeigu „Visuomis“ nebus sukurtas, kol kas neaišku.