Oficialiai "Visuomio" idėja palaidota, bet ji tyliai vykdoma per energetikos sektorių. Nedidelė, mažai kam žinoma įmonė per dieną tapo milžiniškos vertės turto šeimininke.

Praturtėjo ir persivadino

Tokį ekonominį stebuklą pasiekė valstybinio kapitalo bendrovė "Kruonio investicijos". Įmonė vos per mėnesį perėmė bendrovių "Lietuvos energija", "Rytų skirstomieji tinklai" (RST) bei VST turto už šimtus milijonų litų. Ir pakeitė pavadinimą – neregėtai praturtėjusi "Kruonio investicija" dingo iš verslo žemėlapio. Nuo šiol ji žinoma nauju vardu – "NT Valdos".

Dideliais turtais nedisponavusi įmonė per vieną dieną tapo turbūt turtingesnė nei "Lietuvos energija", RST ir VST kartu sudėjus. "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis 1diena.lt teigė, esą toks turto žarstymas primena neseniai palaidotą "Visuomio" - bendrovės, kuri valdytų visą valstybės turtą, idėją.

"Primena, kalbos nėra. Nežinau, ar "Visuomį", ar "Leo LT", bet primena, – nusijuokė R.Rudzkis. – O koks šios koncentracijos tikslas, sunku pasakyti."

Nuo spintos iki pastato

Bendrovė "NT Valdos" tapo šimtais milijonų litų vertinamo turto šeimininke. Viskas įvyko per vieną dieną, spalio 21-ąją. "NT Valdoms" visos trys energetikos įmonės – "Lietuvos energija", RST ir VST – geranoriškai perdavė viską, išskyrus elektros linijas, pastotes bei kitą energijos tiekimui būtiną turtą. Nuo spintos iki pastato.

Nors "NT Valdų" pavadinimas perša išvadą, jog bendrovė dirba su nekilnojamuoju turtu, ji tuo toli gražu neapsiriboja. Štai "Lietuvos energija" rugsėjį vykusiame akcininkų susirinkime nutarė "NT Valdoms" perduoti beveik visą savo turtą: pastatus, pavėsines, šaldytuvus, automobilius, oro kondicionierius ir net baldus. Netgi "Lietuvos energijos" simbolis – skulptūra "Elektra" – nuo spalio 21-osios yra "NT Valdų" nuosavybė.

Didžiulės vertės turtą "NT Valdoms" perdavė ir RST bei VST. Pavyzdžiui, buvusi RST būstinė sostinės P.Lukšio gatvėje dabar priklauso naujam šeimininkui, o RST išsikėlė į "Lietuvos energijos" patalpas.

Visą šį turtą elektros įmonės perdavė mainais į "NT Valdų" akcijas. "Lietuvos energijai" nuo spalio 21-osios priklauso 41,4 proc. bendrovės akcijų, RST ir VST – po beveik 29 proc.

Nuomosis savo turtą?

Elektros energetikos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Neverauskas dienraščiui teigė, esą turto išpumpavimas į "NT Valdas" atrodo ne itin logiškas. Esą energetikos įmonės iš šios bendrovės turės nuomotis turtą, kuris dar prieš porą mėnesių joms priklausė.

"Atskirtas turtas: pastatai, transportas, net baldai. Vieną turtą jos nuomosis. Ne tik nekilnojamąjį turtą – ir transportą. Gal net ir žemė po pastatais atitenka turto įmonei. Kėlėme tą klausimą. Girdi, tie užsiiminėja savo reikalais, o čia turto specialistai efektyviai tvarkysis", – kalbėjo J.Neverauskas.

Pasak jo, profsąjunga mėgino išgauti atsakymus į daugybę klausimų, tačiau tiek energetikos įmonių, tiek "NT Valdų" vadovybė atsakymų pašykštėjo. Profsąjungos vadovas taip pat abejojo, ar toks veiklų išskaidymas leis elektros įmonėms sutaupyti – esą gali būti, kad naujojo tarpininko paslaugos kirs per jų kišenę.

Tikslas – nauja AE?

Analitiko R.Rudzkio manymu, gali būti, jog energetikos įmonių turtas į vienas rankas sukrautas dėl to, kad kitaip turbūt bus neįmanoma, pavyzdžiui, pastatyti naują atominę elektrinę (AE).

"Energetikos ministerija kelia ambicingus tikslus. Tokiems tikslams realizuoti, žinoma, reikia jėgų koncentracijos. Jeigu AE projektas bus vykdomas, neišvengiamai teks daryti tokias koncentracijas. Kitas klausimas – ar ne pernelyg ambicingi tie tikslai, ar jie mūsų šaliai pagal jėgas?", – svarstė ekonomistas.

Tačiau, pasak jo, Lietuva galbūt klysta rinkdamasi prioritetus. "Ar tikslinga sau kelti pernelyg ambicingus tikslus? Uždavinių ir grėsmių mums Lietuvoje per akis. Ir skurdas, ir emigracija didžiulė. Ar mūsų šalis yra tokioje būklėje, kad galėtume vykdyti ambicingus energetikos projektus? – retoriškai klausė R.Rudzkis. – Aš Lietuvos finansinius resursus koncentruočiau kita linkme, siekiant kuo greitesnio ekonomikos augimo."

Kainoms neatsilieps. Kol kas

Nors beveik visas pagrindinių elektros sektoriaus įmonių turtas perpumpuotas į vienas rankas, tai bent jau kurį laiką neturėtų atsiliepti elektros energijos kainoms. Tokią nuomonę dienraščiui išsakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) atstovė Ana Selčinskienė.

"Tai neatsilieps kainoms. Nuo kitų metų galiosiančios viršutinės kainų ribos nustatytos pagal seną modelį, ir jos galios trejus metus", – aiškino A.Selčinskienė.

Tačiau jeigu elektros įmonės remdamosi turtiniais motyvais prašys kelti kainas, VKEKK neskubės tokių prašymų tenkinti. "Komisija tai labai atidžiai įvertins", – pridūrė A.Selčinskienė.