Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow sako, kad Baltijos šalims neapsimoka investuoti į pajėgumus, kurie leistų joms pačioms vykdyti oro policijos misiją savo oro erdvėje.

Aukšto rango Pentagono atstovas pažymėjo, kad kelių NATO šalių oro pajėgų paeiliui vykdoma oro policijos misija ateityje turėtų išlikti tokia, kokia yra dabar.

„Net ir ne tokių ribotų išteklių aplinkoje Baltijos šalims tikriausiai nebūtų jokios prasmės investuoti į nacionalinius oro policijos vykdymo pajėgumus, kai kiti sąjungininkai jau turi pajėgumus tokiai misijai atlikti“, - interviu BNS telefonu iš Vašingtono sakė A.Vershbow.
„Taigi mes manome, kad Baltijos šalių oro policijos misija yra prasminga tokia, kokia yra dabar, ir tikime, kad artėjant NATO viršūnių susitikimui Čikagoje pamatysime teigiamą patvirtinimą šios misijos atžvilgiu“, - teigė jis.

Po JAV gynybos ministro Leono Edwardo Panettos susitikimo su Vašingtone viešinčia Lietuvos krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene kalbėdamas su BNS A.Vershbow teigė, kad Baltijos šalys apie misiją ir toliau turėtų galvoti „teisingo krūvio pasidalijimo dvasioje“.

„Yra svarbu, kad Baltijos šalys, kaip naudos gavėjos, ir toliau ieškotų būdų, kaip suteikti paramą toms sąjungininkų karinėms oro pajėgoms, kurios dalyvauja misijoje“, - teigė A.Vershbow.

Nei Lietuva, nei Latvija, nei Estija neturi pajėgumų užtikrinti savo oro erdvės apsaugą, todėl juos pasikeisdamos kas kelis mėnesius suteikia kitų Aljanso šalių pajėgos.
Baltijos šalys siekia, kad ši NATO misija taptų ilgalaike, t.y. be konkrečių laiko apribojimų. NATO partneriai sprendimą dėl to turėtų priimti artėjant gegužę Čikagoje vyksiančiam Aljanso viršūnių susitikimui.

Tačiau yra manančių, jog kol kas realesnė galimybė yra, kad misija bus pratęsta iki 2018 metų, o ne neribotam laikui.