Kiekvienas jūrininkas privalo kartą per 5 metus atnaujinti savo žinias ir gauti sertifikatą, kad būtų pasiruošę gelbėti nelaimės ištiktus žmones.

Atsisakius pasenusio mokomojo laivo „Brigita“, senieji jūrų „vilkai“, busimieji jūrininkai ir kruizinių laivų stiuardai įgūdžius atnaujina moderniai įrengtame Klaipėdos aukštosios jūreivystės mokyklos Mokymo centre.

„Jūroje labai daug grėsmių, faktinių, kurios daro įtaką žmogaus žuvimui jūroje, t. y. ir paskendimas, sušalimas, vandens, maisto stygius ir dar įtaką gali daryti jūros fauna ir flora, t. y. rykliai ir augalai, kuriuos galima suvalgyti, bet juos reikia pažinti, žinoti, kaip elgtis“, – sako Klaipėdos aukštosios jūreivystės mokyklos Mokymo centro dėstytojas Vytautas Bardauskas.

Rengiamos gelbėjimo komandos ir pavieniai gelbėtojai laivuose. Ekstremaliomis sąlygomis jie rizikuoja savo gyvybėmis, kad pirmiausiai išgelbėtų nelaimės ištiktus keleivius.

„Yra toks jureiviškas posakis: „saugumas pirmiausia“, ir brangiausia yra žmogaus gyvybė. Yra tarptautiniai reikalavimai, pagal kuriuos tas bazines žinias, kaip išsigelbėti jūroje, turi žinoti kiekvienas, esantis laive“, – teigia Klaipėdos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius prof. Viktoras Senčila.

Įkurti naują mokymo centrą mokyklai kainavo per 2,5 milijono litų.

Mokykloje pradėtas naudoti ir daugiafunkcinis laivo valdymo treniruoklis. Jis padeda profesionaliems jūrininkams ir studentams atkurti ir išanalizuoti pačias sudėtingiausias navigacines situacijas. Tam padeda ir sukurta Klaipėdos uosto plaukiojimo rajono vizualizacija.