Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį nagrinės, ar neprieštarauja Konstitucijai įstatymai, kuriais buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos bei dvejiems metams atidėtas 1995-2002 metais neišmokėtų pensijų dalies mokėjimas dirbusiems pensininkams.

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio apygardos administraciniai teismai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurie abejoja Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo, Valstybinių pensijų, Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo bei dviejų Vyriausybės nutarimų atitikimu Konstitucijai, pranešė KT.

Konstitucinis Teismas į vieną bylą sujungė 39 prašymus.

KT 2002 metais pripažino, kad 2000 metais priimtas įstatymas, įtvirtinęs nuostatą, jog dirbantiems pensininkams mokama tik dalis jiems priskaičiuotos senatvės pensijos, prieštarauja Konstitucijai. Gyventojai, kurie 1995-2002 metais dirbo, dėl šio įstatymo gavo ne visą senatvės ar invalidumo pensiją. Dirbusiems pensininkams valstybė liko skolinga 269 mln. litų.

Dėl ekonominių sunkumų nuo 2010 metų sausio Seimas buvo sumažinęs senatvės pensijas. Tačiau šių metų sausio 1 dienos jos grąžintos į 2009 metų lygį.

Šiais metais lieka sumažintos valstybinės pensijos ir įvairios išmokos: rentos, šalpos, slaugos išmokos. Seimas iki 2012 metų pabaigos pratęsė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimą.

„Sodra“ skaičiuoja, jog pensijų atkūrimas į ikikrizinį lygį palies apie 447 tūkst. senatvės pensininkų, apie 86 tūkst. netekto darbingumo (invalidumo) pensininkų ir apie 239,3 tūkst. našlių ir našlaičių pensijų gavėjų.

Šių metų „Sodros“ biudžete nepriemokoms už 1995-2002 metais dirbusiems pensininkams neišmokėtas pensijas skirta 263 mln. litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad sprendimas atkurti pensijas sunkmečio laikotarpiu leis sumažinti socialinę atskirtį Lietuvoje, kurioje pensijos ir taip vienos mažiausių Europoje.