Aplinkosaugininkai sutarė, kad ledų sangrūdų sprogdinimas gali būti neišvengiamas. Tačiau tai esą bus daroma moderniais būdais, rašo "Lietuvos žinios".

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio teigimu, esą bombų iš "kukurūzininkų" mėtyti neketinama, mat šiais laikais esti modernesnių būdų, kai silpnesniu sprogimu iš pradžių išbaidomos žuvys, o tik vėliau detonuojamas pagrindinis sprogmuo.

"Kita vertus, per ledonešį ledo lytys plukdomos ir vandens paviršiuje, ir žemiau vandens lygio. Juk žuvys - gyvi organizmai, jos neplaukia ten, kur joms kyla grėsmė. Tad ir per ledonešį tose vietose, kur susidaro grūstys, ir vandens, ir žuvų yra mažiau", - sakė jis.

L.Budrio teigimu, leidimo sprogdinti ledų į AM dar niekas nesikreipė. Tačiau jis priminė, kad Vyriausybės leidimu Ekstremalių situacijų komisija sprendimą gali priimti ir pati, negaišdama laiko susirašinėjimams. Tačiau tai ji įgaliota daryti tik įvertinus visas aplinkybes, kai padėtis keičiasi kas kelias valandas.

Prognozuojama, kad potvynis pamaryje šiemet bus didesnis nei pernai. Jo dydį esą lems kovo orai - jei mėnuo bus lietingas ir šiltas, potvynis gali apimti kur kas didesnę teritoriją nei Nemuno žemupys. Šiuo metu Kuršių marias, Nemuno žemupį bei užlietas pievas sukausčiusio ledo storis siekia daugiau nei pusmetrį. Kanalai prisipildę, o įšalas siekia per metrą.

Tad jei prasidėtų smarkus atšilimas, galima tikėtis tokio pat stipraus potvynio, koks buvo 1994 metais. Prognozuojama, kad atšilus orams ir prasidėjus ledonešiui ledų sangrūdos gali užkimšti upių kilpas ir žiotis. Dėl to vanduo negalės pratekėti ir užlies visas žemesnes vietas. Be to, net kelių metrų aukščio ledų sangrūdoms pagaliau pajudėjus jų kelyje pasitaikę medžiai, gyvenamieji pastatai ir net tiltai gali būti paprasčiausiai nušluoti. Todėl vienintelis būdas išvengti neatitaisomos žalos - ledus išsprogdinti.

Į Nemuno potvynio užliejamas teritorijas patenka daugiau kaip 4,6 tūkst. gyventojų, užliejama per 500 kvadratinių metrų Klaipėdos ir Tauragės apskričių teritorijos. Užliejus kelio Šilutė-Rusnė ruožą, nutrūksta reguliarus susisiekimas autotransportu su Rusnės sala, kurioje gyvena apie 2 tūkst. gyventojų.