Dviejų karinių lėktuvų susidūrimas prieš pusantro mėnesio įvyko jų ekipažams skirtingai supratus skrydžio eigą.

Bet nei lietuvių, nei prancūzų pilotai kaltininkais bent kol kas nėra vadinami.

Pateikė tyrimo išvadas

Krašto apsaugos ministerija penktadienį pateikė įvykį tyrusios komisijos išvadas dėl rugpjūčio pabaigoje įvykusio Lietuvos ir Prancūzijos karinių orlaivių susidūrimo.

Išvadas pristatė komisijos pirmininkas Generalinės inspekcijos vyriausiasis inspektorius aviacijai majoras Vilius Jurgelevičius ir Karinių oro pajėgų (KOP) vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis.

Šių metų rugpjūčio 30 dieną Lietuvos karinis orlaivis „L-39ZA Albatross“ pratybų metu susidūrė su Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvu „Mirage 2000“. Lietuvos orlaivis po kontakto ore sudužo, nukritęs į pelkę šalia Rėkyvos ežero, o jo pilotai sėkmingai katapultavosi ir nenukentėję nusileido. Prancūzų naikintuvas su pažeistu stabilizatoriumi nusileido KOP bazėje Zokniuose.

Lietuviška „juodoji dėžė“ sugadinta

V.Jurgelevičius patvirtino, kad lėktuvai susidūrė rugpjūčio 30 dieną 10 val. 20 min. 3870 metrų aukštyje virš Rėkyvos miško.

Avarijos tyrimo metu išnagrinėti turimi techniniai dokumentai, liudininkų parodymai, skrydžio kontrolės įrašai. Sudužusio „Albatross“ „juodoji dėžė“ pripažinta negrįžtamai sugadinta, todėl vadovautasi tik „Mirage“ „juodosios dėžės“ duomenimis.

„Pagrindinė tyrimo išvada – susidūrimas įvyko todėl, kad abu ekipažai skirtingai interpretavo skrydžio eigą“, - informavo V.Jurgelevičius.

Anot jo, „L-39ZA“ buvo techniškai tvarkingas. „Bet susidūrimo metu jis buvo pažeistas, todėl negalėjo tęsti skrydžio ir nukrito. Pilotai sėkmingai katapultavosi“, - sakė V.Jurgelevičius.

„Žmonės ne robotai“

„Žmonės ne robotai, ne mašinos, jie gali suklysti, nes viskas vyko sekundžių tikslumu“, - kalbėjo E.Mažeikis.

Bet nei jis, nei V.Jurgelevičius nevadino pilotų kaltais dėl padarytos klaidos. Kita vertus, dar bus sprendžiama, ar lietuvių ekipažas turėtų būti nubaustas drausminėm nuobaudom.

„Neminėjau, kad avarija įvyko dėl pilotų klaidos. Avarija įvyko dėl to, kad pilotai skirtingai suprato skrydžio eigą. Abu“, - paklaustas, kurio orlaivio pilotai ne taip suprato skrydžio eigą, atsakė V.Jurgelevičius. „Abu laikėsi skrydžio eigos, bet dėl susidariusių aplinkybių įvyko susidūrimas“, - pridūrė jis.

Kariškis patvirtino, kad prieš skrydį jo eiga visuomet yra aptariama ir suderinama.

Tyrimo metu nustatyta, kad pratybų metu lėktuvai pernelyg priartėjo vienas prie kito. Iš atkurtos susidūrimo schemos matyti, kad jo metu „Albatross“ buvo į viršų nuo „Mirage“ uodegos.

Avarijos metu pažeistas prancūzų orlaivio kylis, liemuo ir sparnas.

Žala gamtai likviduota

V.Jurgelevičius pranešė, kad tyrimo komisijos tikslas nebuvo nustatyti, kas kaltas dėl susidūrimo ir ar kam nors turi būti skiriama drausminė nuobauda. Tą turės padaryti Krašto apsaugos ministerijos ir Kariuomenės vadovybė.

Komisija taip pat neskaičiavo, kokia nustatyta materialinė žala ir ar turi būti iš ko nors pareikalauta kompensacijos.

E.Mažeikis informavo, kad žala gamtai jau likviduota. Tai kainavo 52 tūkstančius litų. „O prarastas orlaivis buhalteriškai kainavo nulį litų“, - sakė jis.

KOP vadas tvirtino, kad pilotai tarpusavyje kalba angliškai. „Tai darbinė NATO kalba. Ir dėl to jokių problemų nėra“, - paminėjo E.Mažeikis.

Pasak jo, karinė vadovybė dar vertins tyrimo komisijos išvadas. „Įvertinsim, peržiūrėsim ir matysime, ar reikia ką nors bausti iš lietuvių. Dėl to spręs kariuomenės vadas“, - teigė generolas majoras.

Apsispręs politikai

Lietuvos KOP iki šiol naudojosi dviem 1998 metais iš Čekijoje įsigytais „L-39ZA Albatross“ orlaiviais, kurie 2007 metais buvo kapitaliai suremontuoti. Vienam jų sudužus šalies politinė ir karinė vadovybė dabar sprendžia, kuo ir kada jis bus pakeistas. „Nesame dėl to dar nusprendę, svarstom įvairius variantus. Priimsim optimaliausią sprendimą. Šiaip reikėtų kelių tokių orlaivių, kad vykdytume visas mums keliamas užduotis. Bet sprendimus priims politikai“, - sakė E.Mažeikis.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė, kad klausimas dėl oro pajėgų aprūpinimo bus sprendžiamas po to, kai bus paskelbtos avarijos priežastys, be to, kai politikai apsispręs dėl kariuomenės finansavimo per artimiausius kelerius metus ir susitars su partneriais NATO, pirmiausia Latvija ir Estija, kaip bus plėtojama Baltijos šalių oro erdvės apsauga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtino, kad karinių oro pajėgų aprūpinimo klausimus turėtų pirmiausia spręsti kariuomenės specialistai. „Galbūt tik galėčiau kiek pašaržuoti, kad du ar vienas lėktuvas, turbūt, didelio skirtumo nedaro. Turime žiūrėti, kokias funkcijas atliekame. Ar galime pirkti ir ar mums reikia pirkti papildomai, ar galbūt galime verstis bendradarbiaujant su NATO misija. Čia tikrai turėtų atsakyti karo profesionalai“, - sakė vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė D.Grybauskaitė.

Vieno naujo tokio pat tipo lėktuvo, koks buvo „Albatross“, įsigijimas kainuotų kelis milijonus JAV dolerių.