Neapsikentę lenkų diplomatai ketina kaišioti pagalius į Lietuvos ratus tarptautinėje arenoje, skelbia Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Su Lietuva – blogiausi santykiai?

Remdamasis neįvardintais šaltiniais Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje, dienraštis tvirtina, esą jau priimti du Lietuvai nepalankūs sprendimai. Visų pirma, Lenkija esą kliudys Lietuvai prisijungti prie naujai formuojamų ES saugumo pajėgų – vadinamosios Veimaro karinės grupės. Šį karinį dalinį ketinama įkurti maždaug po trejų metų – specialiosios jo pajėgos vykdytų misijas 6 tūkst. kilometrų spinduliu nuo Briuselio. Antras lenkų esą planuojamas antausis susijęs su energetika. Anot „Gazeta Wyborcza“, Lenkija nedės pastangų, kad pagreitintų elektros tilto su Lietuva statybas.

„Pastaruosius 20 metų Lenkija santykiuose su Lietuva vadovavosi sentimentais. Padėjo jai įstoti į NATO, siuntė naikintuvus saugoti Lietuvos dangų, kovojo dėl (NATO – red. past.) gynybos planų galimo Rusijos puolimo atveju. O valdant PiS (velionio prezidento Lecho Kaczynskio ir jo Brolio Jaroslawo partijai – red. past.), permokėjome už Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą – tam, kad jos neperimtų rusai. O Lietuva rūpinosi tik savais interesais“, - kalba neįvardinti dienraščio pašnekovai.

„Gazeta Wyborcza“ teigimu, Lenkijos veto Lietuvos dalyvavimui Veimaro pajėgose ir atsisakymas skubinti elektros tilto statybos darbus tėra tik pradžia. Esą lenkai planuoja ir tolesnes pamokas Lietuvai. „Mūsų diplomatai tiesiai sako, kad Lietuva yra ta šalis, su kuria turime blogiausius santykius Europoje“, - tvirtina įtakingas lenkų dienraštis.

V.Landsbergis: „Mūsų politikai per daug žadėjo Lenkijai“

Pabrėžiama, esą labiausiai Lenkijos nervus tampantys klausimai – lenkiškų pavardžių rašyba lietuviškuose asmens dokumentuose bei lūkesčių niekaip nepateisinanti naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“. Ypač akcentuojamas pavardžių klausimas – esą viena Lietuvos vyriausybė po kitos žadėjo leisti lenkams naudoti savo kalbos rašmenis asmens dokumentuose, tačiau pažadai ir liko tik pažadais.

Šiems teiginiams bando oponuoti europarlamentaras Vytautas Landsbergis. „Deja, kai kurie mūsų politikai per daug žadėjo Lenkijai. Pavardžių rašyba nėra lenkų-lietuvių problema. Tai užsienio kalbos naudojimo rašant pavardes Lietuvoje problema. Ji taip pačiai liečia vokiečius, latvius ir rusus, tačiau tik kai kurie Lenkijos politikai iš to daro tarptautinę problemą. Mums nepadeda tai, kad kažkas iš Varšuvos ant mūsų rėkia“, - „Gazeta Wyborcza“ cituoja V.Landsbergį.