Lietuvos aukštosios mokyklos pastaruoju metu skiria daugiau dėmesio kinų kalbos mokymui, kultūros pažinimui. Joms šiemet pavyko pritraukti ir daugiau šios srities studentų.

Pernai rudenį Vilniaus universitete (VU) atidarytas pirmasis Baltijos šalyse Konfucijaus institutas, praplėtęs VU Orientalistikos centre dešimtmetį vykdomą sinologijos bakalauro studijų programą.

Praėjus metams po instituto įsteigimo, jo administratorė Vilma Šniukštaitė BNS sakė, kad susidomėjimas kinų kalba ir kultūra išaugo dvigubai.

„Sinologų studentų šiemet priimta net 20! Pernai buvo 10, o dar anksčiau priiminėdavome po 7-10 žmonių kas dvejus metus“, - teigiama V.Šniukštaitės atsiųstame atsakyme.

Pasak jos, didėjantis susidomėjimas kinų kalba juntamas ir Rytų kalbų mokykloje, kurioje kursus gali lankyti visi norintieji. Čia pavasario semestrą kinų kalbą studijuoti pradėjo aštuoni, o šį rudenį - apie 10 žmonių.

„Tai, kad susidomėjimas auga, sprendžiu iš laiškų ir skambučių. Žmonės teiraujasi ne tik apie kursus, bet ir ieško kinų kalbos vertėjų. Galima sakyti, jog daugiau susidomėjusių atsirado po Konfucijaus instituto suorganizuotos Kinų kultūros savaitės“, - komentavo instituto administratorė.

Kinų kalbos galima mokytis ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Jo Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas nuo 2007 metų siūlo studijuoti Rytų Azijos regiono studijų magistro programą, kurioje galima pasirinkti kinų, japonų ar korėjiečių kalbą.

VDU Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas BNS sakė, kad Rytų Azijos specialistų poreikis ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje, ir pasaulyje didėja. Kasmet intensyvėja ir konkursas stojant į šią magistro programą.

„Turint omenyje pasaulines tendencijas, neabejotinai Lietuvoje netrukus atsiras stambių investuotojų iš Kinijos. Visa tai - potencialūs darbdaviai mūsų absolventams, kurie išmano regiono politinę, socialinę ir ekonominę specifiką“, - BNS atsiųstame komentare teigia A.Zykas.

Nuo kitų metų VDU Rytų šalių studijas žada plėsti - Humanitarinių mokslų fakultete besidomintieji bus kviečiami rinktis naują šiuolaikinės kalbotyros ir orientalistikos - japonų, kinų, korėjiečių kalbų - bakalauro programą.

„Vykdydami (magistro - BNS) programą, suvokėme jos bene didžiausią silpnybę: per dvejetą magistratūros metų studentai neturi pakankamai laiko gerai išmokti bent vienos regiono kalbos ir pakankamai pažinti kultūrinės specifikos, gilios istorijos ir tradicijų. Tuo metu vienas iš svarbiausių reikalavimų regiono specialistams, pabrėžiamas ir potencialių darbdavių, yra geras kalbos mokėjimas ir tarpkultūrinė kompetencija. Todėl kaip natūralus atsakymas į šį iššūkį yra VDU naujai kuriama bakalauro programa“, - sprendimą atidaryti naują programą komentavo A.Zykas.

Be to, VDU studentai vis dažniau renkasi mokytis kinų kalbos, ji tampa populiaresnė už VDU ilgiau dėstomą japonų kalbą. A.Zyko teigimu, 2007 metais, kai universitete pradėta mokyti kinų kalbos, ją pasirinko 12 studentų, o šiuo metu ją trijuose lygiuose mokosi 45 studentai, ir kiekvieną semestrą prisijungia apie 30 studentų.

„Per tuos keturis metus kinų kalbos besimokančiųjų skaičius suspėjo pralenkti japonų kalbos besimokančiųjų. Pastarasis skaičius išlieka pastovus ir yra apie 30 studentų vienu metu“, - sakė jis.