Lietuvą stebina Rusijos nenoras pripažinti prieš 20 metų pasirašytos dvišalės sutarties nuostatų, penktadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija, reaguodama į Rusijos diplomatų kritiką Lietuvai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat pareiškė, kad tikisi nuoširdaus Rusijos bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas.

"Lietuvą stebina Rusijos Federacijos nenoras pripažinti nuostatas, įtvirtintas 1991 m. liepos 29 d. pasirašytoje sutartyje dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kurios dvidešimtmetį ką tik minėjome. Vadovaudamiesi jos raide ir dvasia, tikimės nuoširdaus Rusijos bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios ir Medininkų bylas bei siekiant, kad asmenys, atsakingi už šiuos nusikaltimus, būtų teisingai nubausti", - BNS atsiųstame komentare nurodė URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

Rusijos URM kaltinimų perkvalifikavimą Medininkų bylos įtariamiems Rusijos piliečiams bei naujo Europos arešto orderio išdavimą jiems sulaikyti pavadino dar vienu Lietuvos bandymu įpiršti tendencingą savo istorijos supratimą.

"Ši situacija yra eilinis patvirtinimas, kad Lietuvos valdžia bando įpiršti savą tendencingą nesenos praeities įvykių traktuotę, kuri, kaip rodo praktika, neranda supratimo net tarp Lietuvos partnerių Europos Sąjungoje", - teigiama Rusijos URM atstovo Aleksandro Lukašievičiaus komentare, kuris penktadienį paskelbtas ministerijos interneto svetainėje.
Tuo metu Lietuvos URM teigia besidžiaugianti ES vykstančiais procesais dėl totalitarinių režimų įvertinimo.

"Džiaugiamės ES lygiu sėkmingai vykstančiu totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo bei aukų atminimo išsaugojimo procesu. Tikimės, kad ir Rusija ateityje taps šių svarbių visam kontinentui pastangų dalimi", - nurodė URM.

"Atkreipiame dėmesį, kad naujausia bendros Europos valstybių valios išraiška tapo vos prieš kelias dienas, rugpjūčio 23 d. (tai Europos atminimo diena, skirta visų totalitarinių režimų aukoms atminti), Varšuvoje ES teisingumo ministrų priimta deklaracija, kurioje kviečiama užtikrinti teisingą visų totalitarinių režimų aukų traktavimą. O Europos Sąjungos Teisingumo komisarė V.Reding patikino, kad visa ES privalo pripažinti visų totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų nežmoniškumą ir išsaugoti aukų atminimą", - sakoma URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus komentare.

Lietuvos generalinė prokuratūra ketvirtadienį kreipėsi į Rusijos generalinę prokuratūrą su teisinės pagalbos prašymu apklausti tris įtariamuosius Medininkų žudynių byloje Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlinyką bei Aleksandrą Ryžovą.

Šie Rusijos piliečiai, buvę OMON pareigūnai, įtariami dalyvavę 1991 metų vasarą nužudant Medininkų pasienio poste budėjusius Lietuvos pareigūnus. Įtarimai jiems neseniai perkvalifikuoti į nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimams, už kuriuos netaikoma senatis. Medininkų byloje kol kas nuteistas vienintelis buvęs Rygos omonininkas Konstantinas Michailovas (Nikulinas).

Lietuvos generalinė prokuratūra penktadienį pranešė atsiribojanti nuo Rusijos pateiktų "vertinimų ir interpretacijų".
"Generalinė prokuratūra yra atlikusi reikiamus procesinius veiksmus Medininkų byloje ir atsiriboja nuo šiandien (rugpjūčio 26 d.) Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos paskelbtų vertinimų ir interpretacijų šiuo klausimu", - teigiama prokuratūros pranešime.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris dėl Rusijos URM reakcijos išsakė "gilų nusistebėjimą".

"Girdint tokius Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovo pareiškimus neišvengiamai kyla klausimas, ar tai nereiškia, jog bandoma revizuoti 1991 m. liepos 29 d. dvišalę Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutartį, kuria Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. Kovo 11-osios Akto pagrindu. Taip pat manau, kad Rusijos URM per anksti džiūgauja dėl ES solidarumo su Baltijos šalimis vertinant jų valstybingumo atkūrimo istoriją stokos", - pranešime spaudai sakė E.Zingeris.