Vyriausiasis administracinis teismas atmetė prašymą atnaujinti procesą dėl Vido Šlekaičio sugrąžinimo į Darbo biržos direktorius.

Netenkino prašymo atnaujinti procesą

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dar rugsėjo pradžioje priėmė neskundžiamą nutartį, kad V.Šlekaitis 2009 metais esą buvo neteisėtai atleistas iš Darbo biržos vadovo pareigų. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti šios bylos nagrinėjimo procesą ir sustabdyti nutarties vykdymą, kol bus priimtas galutinis apsisprendimas dėl Darbo biržos buvusio vadovo.

„Atnaujinti teismo procesą mes prašome vadovaudamiesi dviem procedūriniais pagrindais, todėl tikimės, kad į tai bus atsižvelgta“, - yra sakęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Tačiau LVAT šiomis dienomis priėmė nutartį netenkinti ministerijos prašymo ir nebeatnaujins proceso dėl V.Šlekaičio.

„Taikoma tik ypatingais atvejais“

„Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą“, - pabrėžiama LVAT išvadoje.

Joje nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja juridinę galią. „Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas“, - rašoma teismo nutartyje.

Pasak teisėjų, „nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti buvus padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, kuris galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį“. Ministerija, anot LVAT sprendimo, „nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų ir argumentų, kurie neabejotinai patvirtintų tokio pažeidimo padarymą“.

Todėl teismas nusprendė, kad „prašymas atnaujinti procesą netenkintinas“.

Viena darbo diena įkainota 428 litais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pripažįsta, kad tikriausiai bus priversta vykdyti LVAT galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl V.Šlekaičio sugrąžinimo į buvusias pareigas. Pats V.Šlekaitis jau prieš kurį laiką deklaravo esąs pasiryžęs grįžti.

Be to, buvusiam Darbo biržos direktoriui, kuris turi būti grąžintas į ankstesnes pareigas, teismo sprendimu turi būti išmokėtas vidutinis darbo užmokestis „už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 metų kovo 31 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos“.

Už pustrečių metų „priverstinės pravaikštos“ V.Šlekaičiui turėtų būti išmokėta daugiau kaip 260 tūkstančių litų kompensacija. Teismas nustatė, kad vidutinis vienos darbo dienos V.Šlekaičio užmokestis siekia 428,26 lito.

Kalbamasi su pačiu V.Šlekaičiu

Ministerijos atstovė Lina Bušinskaitė informavo, kad sulaukus teismo sprendimo, „su V.Šlekaičiu iškart buvo susisiekta ir jis pakviestas susitikti“. Todėl, anot atstovės, įgalioti ministerijos atstovai kalbasi su V.Šlekaičiu ir „ieško abiems pusėms priimtinų būdų, kaip būtų galima neatidėliojant įgyvendinti LVAT nutartį“.

„Šios nutarties įgyvendinimas išties yra sudėtingas, nelengvas, todėl turi būti rasti tinkamiausi sprendimai, remiantis galiojančiais teisės aktais“, - pastebėjo L.Bušinskaitė.

Anot jos, ministerija laikosi pozicijos, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi: „Juos privalu vykdyti net jei su jais nesutinkama, prieš tai išnaudojus visas galimybes teisingumui užtikrinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasinaudojo visomis galimybėmis, kurias numato šiuo metu galiojantys įstatymai“.

STT vykdo ikiteisminį tyrimą

L.Bušinskaitė užtikrino, kad ministerija, nenorėdama atidėlioti LVAT nutarties vykdymo, vos tik ją gavusi, „iškart pradėjo reikiamas administracines procedūras“.

Kaip numato Korupcijos prevencijos įstatymas, buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašant patikrinti, ar V.Šlekaitis yra tinkamas eiti minėtas pareigas, ar nėra kliūčių, kurios trukdytų grąžinti jį į Darbo biržos direktorius.

Anot ministerijos atstovės, STT atsakymas jau yra gautas. Jame teigiama, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Darbo biržos ir jos buvusios vadovybės veiklos, kuriame V.Šlekaitis yra apklausiamas.

„Šių procesų eigoje ministerijos vadovybė buvo ne kartą susitikusi su V.Šlekaičiu, su juo buvo palaikomas ryšys, ne kartą buvo kalbėtasi, siekiant jį informuoti apie tai, kaip vykdoma minėta nutartis“, - pastebėjo ministerijos atstovė.

„Šiuo metu kol kas negalime suteikti daugiau informacijos. Jos daugiau turėtų būti savaitės eigoje“, - pridūrė ji.

„Atsiveria įvairios veikimo galimybės“

Anksčiau D.Jankauskas neneigė, kad iš specialiųjų tarnybų gauta informacija apie V.Šlekaitį „gali turėti svarbios įtakos sprendimams“ dėl vadovavimo Darbo biržai.

Ministerijos vadovas tuomet pastebėjo, kad gavus neigiamą atsakymą iš STT, „atsiveria įvairios veikimo galimybės“. Nepaneigta, kad tarp jų yra ir asmens, apie kurį gauta neigiama informacija, nepaskyrimas į aukštas pareigas.

Yra nemažai abejonių dėl V.Šlekaičio veiklos. Kai kurie iš tų veiksmų susiję ir su valdininko etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimais.

Portalo turimi dokumentai parodo, kad V.Šlekaitis, daugelį metų būdamas Darbo biržos vadovu,  ne kartą pažeidė įstatymus, rūpinosi savo artimųjų gerove.

„Buvusio Lietuvos Darbo biržos direktoriaus V.Šlekaičio, vadovavusio institucijai beveik 18 metų, veikla iš esmės nebuvo vertinta, todėl jam susiformavo nuomonė apie jo veiklos nebaudžiamumą ir nepakeičiamumą“, - rašoma vienoje konfidencialioje pažymoje.

Žmona buvo įdarbinta pašonėje

Joje be kita ko nurodoma, kad 2008-2011 metais Valstybės kontrolės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo biržoje atlikti valstybiniai auditai ir tyrimai parodė įvairių įstatymų pažeidimus. Jie ypač grubūs, vykdant leidybinės grupės „Darbo biržos naujienos“ veiklą. V.Šlekaitis neskubėjo likviduoti šios leidybinės grupės, nors buvo įpareigotas tai padaryti.

Įtariama, kad V.Šlekaičio delsimas dėl „Darbo biržos naujienų“ likvidavimo buvo sąmoningas. Mat toje leidybinėje grupėje nuo pat 1992 metų rugsėjo vyriausiosios finansininkės pareigose dirbo jo žmona Irena Šlekaitienė.

Darbo biržos direktorius asmeniškai rūpinosi, kad jo žmonos darbovietė būtų pakankamai dotuojama valstybės lėšomis. 2006 metais šios leidybinės grupės sąmata, patvirtinta V.Šlekaičio įsakymu, siekė 462 tūkstančius litų, 2007 metais – 470 tūkst. litų, 2008 metais – 444 tūkst. litų, 2009 metais – 284 tūkst. litų, nors dar tų metų pirmaisiais mėnesiais buvo likviduota.

„Darbo biržos naujienų“ veikla nebuvo audituojama nuo 2003-ųjų.

Skirti didžiuliai priedai

Maža to, V.Šlekaitis nevykdė 2008 metų pabaigoje pateikto nurodymo neplanuoti išlaidų darbuotojų priedams. 2009 metais „Darbi biržos naujienų“ darbuotojams priedai buvo skiriami.

Tarp „pateptųjų“ buvo ir I.Šlekaitienė. Leidybinės grupės vadovės Danutės Šalkauskienės pasirašytais įsakymais I.Šlekaitienei 2009 metų sausį nustatytas 80 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio priedas, vasarį-birželį – po 45 proc. priedas kiekvieną mėnesį.

„Visus nustatytus priedus I.Šlekaitienė gavo nevykdydama jokių papildomų jos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų“, - rašoma pažymoje.

Specialiosios tarnybos jau anksčiau pateikė tam tikrą informaciją apie V.Šlekaičio ir jo globotų kitų biržos vadovų galimai neteisėtą veiklą.

Atleistas dėl per brangių automobilių

V.Šlekaitis iš Darbo biržos vadovo pareigų buvo atleistas 2009 metų kovo pabaigoje po beveik 18 metų darbo. Sprendimą dėl jo atleidimo pasirašė tuometinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.

Atleidimo pagrindas buvo tarnybinė nuobauda, už tai, kad Darbo birža buvo įsigijusi tris automobilius pažeisdama Vyriausybės nutarimą, nes pirko brangesnius nei 60 tūkst. litų vertės automobilius.

Automobiliai buvo pirkti už 67 tūkst. litų, o tam reikėjo Vyriausybės nutarimo. Prieš tai V.Šlekaičiui buvo skirti du papeikimai, tačiau vieną jų teismas dar anksčiau panaikino.

Šiuo metu darbo biržai vadovauja buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Mindaugas Petras Balašaitis.