Kurčiajam telefonas – privalu?
Klaipėdietis Petras (vardas pakeistas – A.D.) jau keletą mėnesių gyvena slegiamas sunkių minčių, kaip teks atlaikyti šildymo sezoną ir neprarasti buto, nes vyras liko be pajamų dėl absurdiškų aplinkybių.
Stipriai neprigirdintis 57-erių klaipėdietis gyvena vienas.
Prieš kurį laiką netekęs nuolatinio darbo, jis kreipėsi į Darbo biržą (kuri beveik prieš du mėnesius pervadinta į Užimtumo tarnybą), kad šios specialistai padėtų jam susirasti bet kokį darbą.
Petras gavo pasiūlymą dirbti kiemsargiu.
Nuėjo į darbo pokalbį, bet labai greitai paaiškėjo, kad kiemsargio darbui jis privalo turėti telefoną. Ir ne bet kokį, o išmanųjį.
"Man pasakė, kad kiemsargiai privalo turėti mobilųjį ir ne tik valyti teritoriją, bet nufotografuoti stambiagabarites šiukšles, jei kur pamato, o fotografijas persiųsti savo darbdaviams. Ir tada jie atvažiuos, surinks. Taigi aš tokio darbo dirbti negaliu, nes neturiu jokio telefono. Kam jis man? Juk aš beveik nieko negirdžiu", – dėstė klaipėdietis.
Neoficialiai išmanusis telefonas kiemsargiams veikiausiai reikalingas tam, kad jų vadovai telefonuose instaliuota programėle galėtų kontroliuoti savo pavaldinių maršrutus neišeidami iš savo kabinetų.
Tačiau oficialiai deklaruojama, kad telefonai kiemsargiams reikalingi nelegaliems šiukšlynams, kurių iškuopti šie patys nepajėgūs, fiksuoti.
"Pusei metų esi laisvas"
Petras į šias peripetijas jau nesigilino, bet kuriuo atveju jis jokio telefono neturi, nes yra priekurtis, taigi potencialiems darbdaviams pasakė, kad kiemsargio darbo jis dirbti negalės.
Darbdavio atstovai taip ir įrašė pažymoje Darbo biržai: "Asmuo siūlomo darbo atsisako".
Tačiau kodėl atsisako, jau niekas nebesigilino.
Aš to darbo atsisakiau dėl labai rimtos priežasties, jie reikalauja telefono, o aš jo neturiu, nes negirdžiu.
"Aš to darbo atsisakiau dėl labai rimtos priežasties, jie reikalauja telefono, o aš jo neturiu, nes negirdžiu. Be to, vienas pats gyvenu, neturiu kam skambinti. Ir žinote, labai greitai gavau pranešimą, kad esu išbrauktas iš Darbo biržos sąrašų ir pusę metų negalėsiu vėl būti ten įrašytas. Man nebemokės nei privalomojo sveikatos draudimo, nei socialinės paramos už buto šildymą. Kaip aš gyvensiu? Ką man dabar daryti?" – klausė viltį praradęs vyras.
Petras sakė, kad jo niekas nesiteiravo, kodėl jis negali dirbti kiemsargiu, tiesiog išbraukė jį iš Užimtumo tarnybos sąrašų, ir viskas.
"Man pasakė, viskas, pusei metų esi laisvas. Ir aš 6 mėnesius negaliu registruotis į Darbo biržą, negaliu kreiptis ir į Socialinės rūpybos skyrių. Aš ieškau bet kokio darbo. Bet kol kas nesiseka", – rankas nuleido Petras.
Sotus alkano neužjaučia?
Darbo ieškantis asmuo iš Užimtumo tarnybos sąrašų dažniausiai išbraukiamas už pažeidimus, kuriuos nustato jo įdarbinimą kuruojantis specialistas.
Šiuo konkrečiu atveju Petras atsisakė "siūlomo tinkamo darbo" ir pusmečiui atsidūrė už borto.
Klaipėdos Užimtumo tarnybos specialistė Ramutė Petrulienė, kuri kaip tik ir rūpinasi neįgalių asmenų įdarbinimu, paklausta apie Petro atvejį, jį prisiminė ir nesuprato, kas negerai.
"Yra pas mus tokios tvarkos: jei žmogus atsisako siūlomo darbo, jis yra išbraukiamas iš sąrašų. Klientas pats turi kreiptis į mus ir rašyti paaiškinimą. Mes jokios informacijos jums teikti negalime. Jūs kreipkitės oficialiai ir jums viską paaiškins", – per daug neatviravo R.Petrulienė.
Specialistė lengva ranka, labai daug nesigilindama, nusprendė žmogų išbraukti iš bedarbių sąrašų.
R.Petrulienė dar patikslino, kad ji negali atsakyti dabar, siūlė kreiptis raštu ir laukti, kol bus dienraščiui atsakyta.
Tarnyboje – žmogiškumo stygius
Kadangi Petras yra priekurtis, jis turi šansą įsidarbinti vienoje iš daugelio Klaipėdoje veikiančių socialinių įmonių, kurios kaip tik priima į darbą neįgaliuosius.
Tačiau klaipėdietis apie jas nieko negirdėjo. Esą niekas jam apie tai nieko nesakė.
Vyras netgi neturi oficialaus pripažinto neįgalumo, tik ligoninės gydytojo pažymą, kad yra priekurtis.
Apie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Petras irgi nieko nežinojo, kaip ir apie Klaipėdos miesto socialinės paramos centrą, kur jis galėtų sulaukti reikiamos pagalbos.
Čia daug lemia žmogiškumo faktorius.
Beje, centro darbuotojos, sužinojusios apie šio žmogaus bėdą, ėmė jam padėti tvarkytis reikiamus dokumentus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, kad jis vėliau, gavęs neįgalumo patvirtinimą, galėtų mėginti įsidarbinti kurioje nors socialinėje įmonėje.
"Viskas su tuo žmogumi bus gerai, padedame jam tvarkytis dokumentus, procesas vyksta. Pastaruoju metu tokių socialiai aplinkoje nesigaudančių žmonių padaugėjo. Dažniausiai tai vieniši, senyvi, neįgalūs asmenys. Keista, kad tokiems socialiai apleistiems žmonėms niekas nepataria, kur jiems ieškoti pagalbos. Juk bent pas šeimos gydytoją tai jie nueina. Kodėl būtinos informacijos nesuteikė Užimtumo tarnybos specialistai? Čia daug lemia žmogiškumo faktorius", – įsitikinusi Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotoja Eglė Buivydaitė.
Naujausi komentarai