Finansų ministerija ir Seimo nariai parengė įstatymų pataisas, kuriomis siūloma griežtinti išeinant iš darbo gaunamų išmokų mokėjimo tvarką.

Finansų ministerijos teigimu, pagal siūlomus Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso pakeitimus valstybės biudžeto lėšomis išlaikomoje institucijoje arba Lietuvos banke dirbusį asmenį atleidus iš darbo ir įdarbinus kitoje institucijoje, taip pat finansuojamoje biudžetinėmis lėšomis, jam išeitinė išmoka nebebūtų mokama, rašo "Lietuvos žinios".

Tuo metu trys Seimo socialdemokratų frakcijos atstovai Edvardas Žakaris, Valerijus Simulikas ir Edmundas Jonyla savo pasiūlytomis Darbo kodekso pataisomis susitelkė į pinigus, kaupiamus už sutaupytas atostogas.

Pagal parengtas įstatymo pataisas darbuotojai privalėtų eiti kasmetinių atostogų, bet turėtų galimybę dalį jų perkelti į kitus metus. Nutraukiant darbo sutartį už nepanaudotas atostogas išmokama kompensacija negalėtų būti mokama daugiau kaip už dvejus metus.

"Į viešumą iškylantys atvejai, kai savivaldybių įstaigų vadovai neatostogauja po 15 metų, kelia juoką. Tokį laikotarpį neva be poilsio dirbęs žmogus įgyja teisę į didžiulę išeitinę kompensaciją. Jam nutraukus darbo sutartį, šitokio finansinių išlaidų smūgio neatlaikytų joks biudžetas", - Darbo kodekso pakeitimo motyvus aiškino V.Simulikas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, jog žmonės neatostogauja ne iš gero gyvenimo. "Žmonės nesiilsi ne todėl, kad to nenorėtų. Jie taip daro, nes atostogaudami nesugeba patenkinti finansinių poreikių", - sakė jis.