Penktadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriuo praėjusių metų pradžioje Rusijos pilietybę turinčiai čečėnei Chadidžat Gatajevai nuspręsta neskirti papildomos apsaugos ir nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje.

Tačiau, skirtingai nei jos vyro Maliko atžvilgiu, Migracijos departamentas neprivalės iš naujo nagrinėti šio klausimo - to neprašė pati moteris. Vis dėlto, tai neatima iš jos teisės kreiptis į departamentą su atitinkamu prašymu.

Pakeista pernai gegužę priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad Migracijos departamento sprendimas moters atžvilgiu yra pagrįstas.

LVAT Ch.Gatajevai palankų sprendimą argumentavo tuo, kad moters apeliacinis skundas yra analogiškas jos vyro skundui, kurį teismas patenkino šių metų balandį. LVAT nuomone, sutampa ir faktinės bylų aplinkybės, ir argumentai.

LVAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Migracijos departamento atstovas Viktoras Ostrovnojus po posėdžio žurnalistams sakė, kad LVAT turėtų kitą savaitę išaiškinti, kaip būtų galima įgyvendinti teismo sprendimą dėl M.Gatajevo - esą susidarė situacija, kai departamentui reikia spręsti dėl prieglobsčio asmeniui teikimo, kai jo paties Lietuvoje nėra.

Advokatas Laurynas Biekša yra sakęs, kad LVAT sprendimas yra svarbus Ch.Gatajevai, jeigu atsitiktų taip, kad moteriai iš Suomijos tektų grįžti arba ji būtų išsiųsta į Lietuvą.

"Viešojoje erdvėje yra informacijos, kad pareiškėjai yra Suomijoje, tačiau šiuo metu dar nėra aišku, kokie bus priimti sprendimai Suomijoje jų atžvilgiu, ir, kai jie žinos, išsisprendus jų statuso klausimui Suomijoje, tada jie spręs apie grįžimą ar negrįžimą į Lietuvą", - po teismo posėdžio kalbėjo advokatas.

Gatajevų advokatas nagrinėjant M.Gatajevo apeliacinį skundą yra sakęs, jog jo atstovaujamiesiems Rusijoje gresia pavojus.

"Jis (M.Gatajevas - BNS) daug metų buvo saugomas, dabar jo atžvilgiu yra padidėjęs dėmesys (...) Informacija apie pareiškėjo bylą tapo vieša, tai atkreipė rusų institucijų dėmesį", - sakė atstovas ir pabrėžė, kad viename suomių filme bei norvegų knygoje apeliantas kritikavo Rusijos sistemą.

Todėl Rusija, pasak L.Biekšos, identifikuoja M.Gatajevą, kaip turintį "opozicinius įsitikinimus", o jo požiūrį - "kaip nelojalų". Be to, anot advokato, M.Gatajevas dalyvavo pirmajame Čečėnijos kare. Dėl to kyla grėsmė, kad jis bus nepagrįstai sulaikytas, jo atžvilgiu esą fabrikuojamos bylos ir kitaip pažeidžiamos jo teisės.

Apeliaciniame Ch.Gatajevos skunde taip pat tvirtinama, kad moteris gali būti vertinama kaip nelojali Rusijai.

Grozno angelais vadintų čečėnų poros istorija visuomenėje didelio dėmesio sulaukė po pernai Kaune priimtų teismų sprendimų.

Praėjusių metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems skirta po 10 mėnesių nelaisvės.

Kauno apygardos teismas pernai rugsėjį sugriežtino bausmes - skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo. Buvo paskelbta kaltinamųjų paieška, kreiptasi dėl ekstradicijos. Gatajevai Suomijoje sulaikyti sausio pradžioje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pavasarį nurodė Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą, kurioje sutuoktiniai anksčiau buvo nuteisti dėl smurtavimo prieš savo globotinius.

Šį bylą sulaukė didelio atgarsio - žiniasklaidoje svarstoma, kodėl į ją įsikišo VSD pareigūnai, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.