Panevėžyje atkastas beveik 200 m. senovinis grindinys. Statybininkų ketinimui jį išardyti pasipriešino gyventojai, o paveldosaugininkai statybos darbus sustabdė.
Jei ne akyli panevėžiečiai, šimtametis kultūros paveldas būtų sunaikintas. Miesto centre esančioje Birutės gatvėje tiesiantys kanalizacijos tinklus darbininkai nurėžė per šimtą metrų asfalto ir pradėjo lupti akmenis iš unikalaus grindinio.
„Viskas būtų iškasta ir išmesta, bet mes su Aliumi kaip tik pasitaikėme. Kada jau buvo nuimtas asfaltas, pasikvietėme korespondentus ir sustabdėme darbus“, – pasakoja panevėžietis Vidmantas Perevičius.
Vakarop Birutės gatvės gyventojai taip pat ėmėsi ardyti grindinį.
„Mačiau jau du kaimynus, kuriems reikėjo akmenukų – gal daržui, gal dar kam nors“, – sakė panevėžietis Alius Jonušis.
Dirbti istorinėje miesto dalyje statybos bendrovė buvo gavusi leidimą su sąlyga, kad juos prižiūrės archeologai. Pagal įstatymą apie radinius privaloma pranešti specialistams, tačiau statybininkai teisinasi esą nespėję to padaryti.
Paveldosaugininkai statybos darbus sustabdė ir užsakovus – „Aukštaitijos vandenų“ bendrovę – įpareigojo kanalizacijos tinklus įrengti neardant paviršiaus.
„Žemės kasimo darbai, dangos ardymas, dangos atstatymas sudaro 60 proc. visos sąmatos. Kadangi dabar tų darbų atlikinėti nereikės, pinigai galėtų būti panaudoti toms vertybės išsaugoti“, – sako Arūnas Umbrasas, Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vadovas.
Paveldosaugininkai sako, kad Lietuvoje grindinių iš lauko riedulių nedaug, todėl juos būtina ne tik išsaugoti, bet ir pritaikyti naudoti.
„Gatvės pradėtos kloti nuo XIX a. pradžios. Buvo toksai miesto valdžios susirinkimas 1820 metais ir buvo priimtas nutarimas, kad reikia iškloti grindiniu turgaus ir aplink esančias gatves“, – pasakoja archeologė Alfreda Petrulienė.
Bus aiškinamasi, kodėl statybininkai ketino akmenis išvežti. Panašiai buvo nutikę Biržuose, kai rekonstruojant gatvę senovinio grindinio akmenis statybininkai pardavė.
Naujausi komentarai