Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nariai siūlo nustatyti, kad kandidatuoti į Seimą būtų draudžiama aštuonerius metus nuo sprendimo, kuriuo asmuo per apkaltą pašalintas iš pareigų.

„Bus registruojamas Seimo rinkimų įstatymo pataisos projektas, kur numatoma, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, pašalintas iš pareigų, arba panaikinus jo mandatą, jei po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos nepraėjo 8 metai“, - BNS sakė Seimo TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.

Jo teigimu, projektas artimiausiu metu bus registruotas Seimo posėdžių sekretoriate.
„Projektas jau yra ant popieriaus, tik norime surinkti daugiau Seimo narių parašų“, - sakė komiteto vadovas.

Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą.

Ši nuostata keičiama po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

Jei Seimas priims TTK narių siūlomą pataisą, jog kandidatuoti į parlamentą būtų draudžiama 8 metus nuo pašalinimo iš pareigų datos, R.Paksas galėtų kandidatuoti jau 2012 metų Seimo rinkimuose spalį.

R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Tuo metu pernai metų lapkritį iš Seimo per apkaltą pašalintas Linas Karalius kandidatuoti į parlamentą galėtų tik po 2018 metų.

EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi siūlė keisti Konstituciją.

Seimo TTK pirmininko S.Šedbaro teigimu, Konstitucijos keisti nereikia, nes joje nėra įrašytas tiesioginis draudimas kandidatuoti sulaužius priesaiką.

„Konstitucijos keisti negalima, nes nėra ką. Galima tik pildyti, kadangi tekste draudimo nėra, reikėtų kažką papildomai pildyti. Bet Konstituciją pildyti dėl vieno, kito, trečio žmogaus, specialiai tokiam atvejui, mes nemanome, kad reikėtų, todėl, kad tai susiję su Seimo rinkimais, daugiau su nieku“, - sakė S.Šedbaras.

Komiteto vadovas taip pat tvirtino, jog leidimas kandidatuoti į Seimą R.Pakso atveju nereikštų, kad jis galėtų kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, nors Konstitucija numato, jog prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, jei jis gali būti renkamas Seimo nariu.

Prezidento rinkimų įstatymas tuo metu numato, kad prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.

S.Šedbaras tvirtino, jog, nors „techninę koliziją galima įžvelgti“, šios nuostatos viena kitai neprieštarauja. „Vis tiek galioja priesaikos sulaužymo pasekmės, jos nepanaikinamos“, - BNS sakė S.Šedbaras.

Konstitucinės teisės specialistas, premjero sudarytoje darbo grupėje dirbęs Vaidotas Vaičaitis tvirtino, kad draudimas priesaiką sulaužiusiam asmeniui kandidatuoti į prezidentus yra įtvirtintas konstituciškai, tad Seimui siūlomas reguliavimas kelio į šalies vadovo kėdę šiuo atveju neatvertų.

Tuo pačiu V.Vaičaitis sakė, jog Seimo siūlomas projektas, nors politiškai logiškas, turint mintyje, kad Konstitucijos pataisa sunkiai surinktų reikiamą balsų skaičių Seime, ypač, jei būtų taikoma vienam asmeniui, bet teisine prasme nėra korektiškas.

„Bet kokiu atveju draudimas yra konstituciniu lygiu, ir Konstitucinio Teismo nutarimo įstatymas nepakeis, konstitucine prasme nutarimo negalima nugalėti įstatymu. Bet siūlomas reguliavimas tikrai nėra aiškus, jis politine prasme logiškas, bet konstitucine teisine prasme - nekorektiškas“, - BNS sakė teisininkas.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.