Valdančiosios ir opozicinės frakcijos teigia dar nėra oficialiai apsisprendusios, kaip balsuotų, jei apkalta šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui vyktų, tačiau pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo sprendimą būtina palaikyti.

Vis dėlto politikai pastebi, kad balsavimą lems ne tik teisiniai, bet ir politiniai dalykai.

Apkaltos procedūra ilga ir sudėtinga, panaši į teismo procesą, sako Seimo Pirmininkė. Ir teigia tikinti, kad L. Karalius ir A. Sacharukas mandatus padės patys. Tai naudingiau būtų ir jiems, nes per apkaltą netekus mandatų, šie parlamentarai nebegalėtų eiti jokių pareigų, kurioms būtina priesaika. Jeigu vis dėlto vyktų apkaltos procesas, I. Degutienė nesiryžta prognozuoti jo pabaigos.

„Mano manymu neišreiškimas savo pozicijos, kurią išreiškė Konstitucinio Teismo sprendimu, kad grubiai pažeista Konstitucija, kiekvienas Seimo narys, kuris nepritartų tokiam sprendimui, iš esmės šiandien nepritaria pats galiojančiai Konstitucijai. Tada kyla klausimas, ar toks Seimo narys gali būti Seimo nariu“, – kalbėjo I. Degutienė.

Kol kas nė viena frakcija tvirtina oficialaus sprendimo, kaip balsuotų, nėra priėmusi, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

„Pirmiausia pats politikas turi įrodyti, ko jis vertas, ar jis tikrai laikosi įstatymų, ar jis gerbia Konstituciją ir pasiryžęs ryžtingai elgtis pagal savo sąžinę ir vadovautis Lietuvos įstatymais“, – sakė Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

„Seimo narių elgesys, kai Tailande ar su mergaitėm, ar su žuvytėm reklamuojasi tuo metu, kada vyksta posėdžiai, yra netoleruotini ir smerktini vienareikšmiai. Neaišku, kaip apsispręs frakcija, matydama, kad visoj eigoj yra ir šioks toks politinis atspalvis, bandymas spręsti daugumos, mažumos klausimus Seime“, – teigė Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis.

„Kokį sprendimą mes frakcijoje priimtumėm, vis tiek balsavimas dėl apkaltos bus slaptas, ir kiekvienas balsuos taip, kaip jam sakys širdis“, – įsitikinusi Krikščionių frakcijos seniūno pavaduotoja Donalda Meiželytė.

„Mes tikrai vertinam Konstitucinio Teismo sprendimą ir jis mus įpareigoja balsuoti už tai, kad šie asmenys netektų mandatų“, – tvirtino Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

„Konstitucinio Teismo sprendimas yra aiškus: šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas yra visiškai nesuderinama su seimo nario mandatu. Tad, kaip vakar Vytenis Andriukaitis sakė, Seimui lieka tik šį klausimą įforminti“, – teigė Premjeras Andrius Kubilius.

„Tai pirmiausia naudingiausia tiems, kurie gali ateiti vietoje jų, tai, į kurią jie frakciją prisijungs. Buvo migracijų įvairių pasikeitimų Seime, todėl šiandien sunku pasakyti, kuriai frakcijai jis galėtų priklausyti, ar kaip ten susiklostys įvykiai“, – mano Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

„Jeigu čia nesužais politinių faktorių, tai problema bus išspręsta, ir Seimas tikrai balsuos taip, kaip reikia. Jeigu opozicija manys, kad jiem neleistina arba jie nenorės atiduoti į valdančiąją koaliciją dar 2 seimo narių, taip galima gauti visokių čia rezultatų. Žaidimai prasideda“, – sako Liberalcentristų ir Tautos prisikėlimo frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.

„Krikščionis“ A. Sacharuką ir L. Karalių Seime pakeistų kandidatai iš valdančiosios Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos sąrašo – aplinkos ministro patarėjas Andrius Burba, o kitas sąraše –Mečislovas Subelis. Tačiau verslininkas neatskleidžia, kuriai frakcijai atėjęs į Seimą priklausytų.

„Reikia iš tikrųjų įvertinti situaciją, čia rimta. Manau, kad Seime yra žmonių, kuriems Lietuvos ateitis rūpi. Esu nepartinis, su bičiuliais santykiai yra draugiški“, – kalbėjo M. Subelis.

L. Karalius ir A. Sacharukas atsitvėrė tylos siena. Pastarasis nedalyvavo net trečiadienį išklausant Konstitucinio Teismo išvadą.