Vingiuotas ir turiningas Algirdo Brazausko gyvenimo kelias prisimintas antradienį Seime surengtame gedulingame posėdyje, skirtame mirusiam prezidentui atminti.

Pavadino iškiliu politiku

Posėdis pradėtas tylos minute, pagerbiant praėjusį savaitgalį iš gyvenimo išėjusio pirmojo tiesiogiai išrinkto Lietuvos valstybės vadovo atminimą. „Prisiminkime velionį signatarą, prezidentą, Seimo pirmininką, premjerą“, - paragino posėdžiui pirmininkaujanti parlamento vadovė Irena Degutienė.

Pasak jos, „šiandien vyksta dar vienas valstybės gyvenimo lūžis, istorija tampa dar vienas Lietuvos istorijos etapas“, nes baigiasi valstybės laikotarpis, kurį ženklino A.Brazauskas.

„Šviesaus atminimo prezidentas ne tik tvirtai stovėjo prie šturvalo savo jachtoje, bet ir sėkmingai laviravo didžiojoje politikoje tarp įvairių povandeninių srovių. Jam teko kelti bures pavėjui ir prieš srovę, būti bangų iškeltam labai aukštai ir bloškiamam žemyn, išgyventi ne vieną audrą ir patirti įvairių purslų ir rifų. Tokia sudėtinga buvo Algirdo Brazausko istorinė realybė ir jis buvo ryškus tos realybės veikėjas“, - kalbėjo Seimo vadovė.

I.Degutienės nuomone, A.Brazauskui užteko tvirtybės atlaikyti daugelį istorinių išbandymų ir priimti savalaikius ir istoriškai reikšmingus valstybei sprendimus. „Jo nuomonė ir balsas buvo svarbūs neretai lėmė vieną ar kitą visos valstybės posūkį. Su jo vardu ir darbais keitėsi valstybės samprata, politikos samprata, žmonių mąstymas, požiūris į valstybę ir valdžią. Su Algirdu Brazausku keitėsi ir pati Lietuva“, - sakė parlamento pirmininkė.

I.Degutienė mirusį prezidentą pavadino iškiliu politiku. Tačiau pirmiausia ji pabrėžė A.Brazausko žmogiškumą. „Tai buvo žmogus, kuris mokėjo ir galėjo bendrauti su visais paprasta ir kiekvienam suprantama kalba“, - teigė ji.

„Plačiašakis ąžuolas“

Ilgiausiai parlamente dirbantis Seimo narys, ilgametis A.Brazausko pažįstamas, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas velionį vadino „plačiašakiu ąžuolu, tvirtai ir ryškiai stovinčiu didžiulių audrų blaškomoje XX amžiaus antrosios pusės Lietuvoje“. 

Č.Juršėnas priminė, kad A.Brazauskas sovietų okupacijos metais buvo vienas tų, kurie ir tada ramiai dirbo Lietuvai, jos žmonėms. „Taip, jis vykdė centrinės valdžios, Maskvos nurodymus, bet mokėjo jas ir apeiti, išsisukti, padaryti kitaip“, - sakė buvęs Seimo vadovas.

Pasak jo, „kai išmušė nepriklausomybės valanda, A.Brazauskas ir mes, jo bendražygiai nedvejodami visiškai įvykdėm tautos valią ir savo balsais parėmėm nepriklausomybės atstatymą“.

„Algirdas Brazauskas pagal daugelį dėmenų buvo tipiškas lietuvis. Aukštas, tvirtas, šviesiaplaukis, atviro ir nuoširdaus charakterio. Niekada nesipuikavo, neintrigavo, nepavydėjo. Kalbėjo paprastai ir aiškiai, kiekvienam suprantama kalba. Galėjo bendrauti su kiekvienu, suprasti kiekvieną“, - sakė Č.Juršėnas.

„Jis liko su tauta“

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius kalbėjo, kad atsisveikiname ne tik su A.Brazausku. „Atsisveikiname su tais pirmaisiais Nepriklausomybės dešimtmečiais, kai buvo kuriami dideli Lietuvos istorijos dalykai. Ir tai darė dideli Lietuvos lyderiai“, – sakė premjeras.

„Manau, niekam nekyla abejonių, kad velionis A.Brazauskas buvo ir išlieka pirmojo Nepriklausomybės dvidešimtmečio vienu iš reikšmingiausių politinių lyderių. Galima tik retoriškai klausti, kas tai – apvaizdos dovana ar likimo netikėtas vingis, kad A.Brazauskas kaip asmenybė susiformavo tarybiniais metais, tačiau jo kaip tautos lyderio savybės visa jėga atsiskleidė Sąjūdžio pradžioje, kai jis išėjo ir liko su tauta, skirtingai nuo daugumos tuometinių kabinetinių partinių bendražygių prisiimdamas ir lyderystės naštą“, – tvirtino A.Kubilius.